Lankantis pankų tūsuose kuo toliau, tuo dažniau mane apninka mintis, kad nežinau, kaip ten gerai pasitūsint. Gal senstu? Visas vakarėlio smagumas – eiti pogintis, bet vėlgi – mėlynės po vakarėlio manęs visai nežavi. Juk smagu tiesiog klausytis pankroko muzikos, sakysite? Tai kartais užknisa, liaudiškai tariant.
Lapkričio 8-osios vakarą ne tik startavo penktoji, jubiliejinė, „Scanorama“ – bene įdomiausias kasmetinis festivalis Lietuvoje – tačiau „Skalvijos“ kino centre įvyko ir naujausio Audriaus Stonio dokumentinio filmo premjera. Ramiai, be didelės reklamos. Nesileisdamas į ilgas šnekas, Audrius Stonys prieš seansą pristatė kūrybinę grupę, filmo rėmėjus, tarstelėjo kelis žodžius apie pusantrų metų vykusį filmavimą, apie prieš dvi dienas pabaigtus darbus ir palinkėjo geros peržiūros.
Visų pirma, EDITORS yra grupė išleidusi vieną geriausių šių metų albumų. Taigi palėkti iki Varšuvos, kad juos išgirsti gyvai, atrodė, yra tiesiog pareiga. Šioje vietoje galėčiau papasakot apie tai, kad Lenkijos sostinė yra ne taip jau arti kaip atrodo, bet… gal tiesiog žengiam i Stodola.
Nors renginys vyko spalio pabaigoje, niekaip negaliu jo iškratyti iš galvos. Įstrigęs kaip kokia rakštis atmintyje ir leidžia juodus kaip sepijos rašalas čiuptuvus. Nepadeda nei restart, nei defragmentacija. Nusprendžiau jo atsikratyti, išdėstydama atsiminimus virtualioje erdvėje. Galbūt teko kažkur matyti ne […]
„Medėjos vaikai“ dar prieš premjerą (spalį) žadėjo būti netikėtu ir neįtikėtinu paradoksu. Nejaugi įmanoma vaikams papasakoti žiauriąją Medėjos tragediją (Trumpai: Medėja, keršydama ją palikusiam vyrui Jasonui, nužudo naująją jo žmoną Glaukę ir savo pačios vaikus)? Pasirodo, įmanoma.