Taip, tą savaitgalį išties neturėjau kito pasirinkimo. Arnaud Rebotini, kaulus stingdantis šaltis ir artėjantis dėstytojo, vizualiai labai panašaus į Styveną Sigalą, egzaminas privertė rinktis tai, kas papuolė po ranka penktadienio vakarą – vakarėlį klube „Gezaxy“… Oi, atsiprašau – „Galaxy“.
“Exitas – geriausias klubas ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje” – iš įkarčio net spjaudydamasis bandė man prieš porą savaičių įteigti vienas Kauno „klubinėtojas“. Nuolankiai linktelėjęs, prižadėjau, kad būtinai tuo įsitikinsiu atsiradus pirmai progai. Ir ta proga atėjo visai nelauktai – nutariau mesti į šoną visus mokslus ir lėkti į Kauną, aplankyti neva tai geriausio klubo mūsų šalyje.
Kartais tenka nustebti, kai suvoki, jog muzika visiškai užvaldė mintis — tokį jausmą netikėtai teko patirti klube „Bix“ vėlų, sausio 12d., vakarą. Už tai dėkoti reiktų jaunai, tik 2003m. susikūrusiai grupei SOUL BROTHERS. Savo nesuvaldoma muzika, tamsa ir skausmu pripildytais dainų žodžiais bei ugningu vokalu SOUL BROTHERS tą vakarą persmelkė ne vieno klausytojo sielą.
Tokia.. Aštri, gundanti, labiau ieškanti nei mylinti, pavydi, desperatiška, velniška, spontaniška, deginanti rūgštim, bedugnė, gąsdinanti, užknisanti, patraukliai žavinga, kartais kvepianti, bet ne cinamonu, o vidutiniškos daugiabučio kairiam kampe esančios landynės skalbinių dėžės ir virtuvės puoduose prikepusių likučių kvapais, kartais pikta kaip kaimyno kieme skalijantis pitbulis, o kartais tiesiog išmetu ją pro langą.
Teigiama, kad šv. Kalėdos – stebuklų ir dovanų metas. Pasirodo, ne visada būna taip. Visą šokių muzikos pasaulį sukrėtė nemaloni žinia – Danny Ramplingas, žmogus-legenda, „ponas House muzika“, pasitraukė iš muzikos pasaulio. Ne, jo „nesurijo“ AIDS, kaip jo draugą Tony De Vito, ir nemirė jis perdozavęs narkotikų, kaip keliolika kitų didžėjų.