Kai iki Naujųjų metų sutikimo lieka šiek tiek daugiau nei dvidešimt keturios valandos, galvoje automatiškai sukasi viena mintis : „Reikia pailsėti !“ Tačiau… kai Vilniuje iš kažkur atsiranda draugai promouteriai iš Baltarusijos, o tu sužinai, jog „Gravity“ klube vyksta kažkas panašaus į Naujųjų metų pre-party, rengiamą „Stereo 45“ chebros, nelieka nieko kito, kaip čiupt atvykėlius iš kaimyninės šalies už rankos ir traukti į „G“.
Ach, jau tie šv.Kalėdų džiaugsmai ir džiaugsmeliai! Žibančios parduotuvių vitrinos, gatvėmis ir prekybos centrais besiblaškantys Kalėdų seniai, kalėdinių dovanų laukimas, kūčiukai, silkės ir kisieliai bei… techno vakarėliai. Šiame technologijų ir komunikacijos amžiuje šv. Kalėdos jau nebėra tik šeimos ir artimųjų šventė. Ji vienija draugus, kolegas ir bendraminčius.
„Mergaite, jūsų kojos gražesnės nei šios“,- visa gerkle rėkė iš barbių kojų karolius susivėręs „elektronščikas“. Tai gąsdina. Belieka užlįsti už neiškios paskirties celofaninės užuolaidos. Kur, deja, tenka susidurti su provokuojančiomis projekcijomis. Užsižiūriu. Gal jos ne tiek provokuoja, kiek nejaukiai prikausto žvilgsnį. Tenka pripažinti, kad mes mėgstame nešvankybes.
Du visiškai skirtingi vakarai : Skirtingos vietos, skirtingi žmonės ir, kas svarbiausia, skirtinga muzika. Jau žinodamas, kad mano savaitgaliai skirsis vienas nuo kito kaip diena nuo nakties, nutariau, kad įdomu būtų vieną vakarėlį pateikti kito fone…
Visai nekeista, kad penktadienio vakarą dovanų nupirkta saldainių dėžė nepasiekė “Gravity” durų. Nusprendžiau ją atidaryti kur kas anksčiau, nes akys ir ausys pajautė “Underworldus” kitoje Vilniaus centro dalyje.