Kai ankstyvą pavasarį Swans grojo “Legendose”, manęs ten nebuvo. Keli draugai po koncerto su nuostaba klausė, kodėl. Atsakymas paprastas – visus koncertų pinigus investavau į “Primavera Sound” festivalį Barselonoje, kur Swans rengė pasirodymą ant Viduržemio jūros kranto. Ten grojo ir This Is Not This Heat, Death Grips, Flying Lotus, Mac Demarco, King Krule bei nemažas būrelis kitų, Lietuvą vis aplenkiančių atlikėjų, kuriuos, mano kuklia nuomone, verta pamatyti.
Šiandien, dėka veryginų ir valstiečių, apie vasaros festivalius kalbama kaip niekada daug. Nepaisant to, kad statistika teigia, jog alkoholizmo augliai dygsta visai kitoje socialinėje grupėje (40-65 metų amžiaus, turintys mažai pajamų, gyvenantys kaimo vietovėse, dažniausiai namuose – nepanašu į festivalio lankytojus, ar ne?), nepaisant to, kad pateikiamoje Lietuvos alkoholio suvartojimo statistikoje įtraukiami ir turistai, ir išvežamas alkoholis, ir kitas alko, kurį išgeriam ne mes, valdžia užsimojo uždrausti pakelti bokalą festivaliuose.
Pavasaris užtruko ir niekaip nesibaigia. Kalbėti apie tai jau tapo lyg ir blogo tono ženklu. Kaip ir klausti, kiek filmų matei, atrodytų, niekaip nesibaigiančio “Kino pavasario” metu. Pučia ir pučia žvarbūs “nauji vėjai” ir skersvėjai. 1995-aisiais prasidėjęs “Kino pavasaris”, dabar jau – Vilniaus tarptautinis kino festivalis, per kelias savaites pristatė daugiau nei 200 filmų.
Kovo paskutinę savaitę el. pašto dėžutė ima lūžti nuo kvietimų pamatyti neatrastų grupių koncertus, o siunčiant laiškus iš kas antro gauni automatinį atsakymą ,,Išvykau į Talino muzikos savaitę – susitikime ten‘‘. Bemaž 250 skirtingų grupių ir atlikėjų iš 32 pasaulio šalių (šįkart tarp jų – 6 ir iš Lietuvos) – visi tikisi Taline sulaukti didžiojo savo karjeros sprogimo.
Šunys loja, karavanas eina, o visame tame beprasmiško pasaulinio cirko kontekste pasibaigė dar vienas – šiais metais jau 67-as – Berlyno filmų festivalis. Kasmetinėmis šventėmis, kaip Kalėdos ar panašaus plauko užsiėmimai, o šiuo atveju – kino šventėmis, galima džiaugtis jau vien dėl to, kad kasmet besikartojantis ritmas sudaro iliuziją, kad pasaulis vis dar laikosi tam tikros logikos.