“On Line” – tai filmas apie virtualius maniakus, apie daugumą iš mūsų, kurie sėdi prie monitoriaus 24 valandas per parą ir vis kažko ieško kibernetinėse gelmėse. Jie veda virtualius dienoraščius, kur užrašo, kiek suvalgė per dieną, kiek surūkė, ką padarė be įtempto sėdėjimo fotelyje prie kompiuterio.
Ech, Šiauliai… Vien kelionė į gana mistiškame rajone (vilnietiškas atitikmuo – “Krasnuča”) esantį “Studentų kampą”, kur vyko veiksmas, neapsieina be nuotykių. Bet nesiplėsim. Prie durų besiburiuojantys straipsniai aiškinasi, kuris iš jų mažiau girtas ir, iŠ savo garderobo parinkę blaiviausias minas, juda pro itin nesukalbama apsauga (Lyrinis nukrypimas – keturių durų spinta, apsauginio vaidmenyje, dėl mažiausio preteksto naudojanti jėgą, renginiui garbės nedaro).
Gotikinės kultūros renginiai savaime reikalauja tam tikro nusiteikimo. Ir jei į Klaipėdoje vykstantį vakarėlį važiuoji iš Vilniaus ar Kauno, ko gero, geriausia pralėkti panemune, įkišant nosį į Vilkiją, Veliuoną, Raudonę, pasižvalgant į galingos Panemunės pilies mūrus, Blenderių dvarą užkaltais langais. Jau temsta, ir mūsų “Mazda” įčiuožia į Plaškių kaimą, sustojame prie apleistos, gotika alsuojančios bažnyčios, kur nenusakoma atmosfera mus galutinai “pakrauna” būsimam vakarėliui.
Kai renginių organizatoriai siūlo tau Helovyno naktį atšvęsti daugybėje vakarėlių, tai išmuša tave iš vėžių, nes pradeda kankinti mintis ne kur praleisti, o ką pasirinkti.
„Perkele!” – šaukia “SS” bataliono uniforma apvilktas jaunas suomių intelektualas. 1944-ųjų ruduo, karas. Saviškiai jį grandine prikalė prie uolos, įdavė šiek tiek maisto ir šautuvą su optiniu taikikliu. Kad iki pabaigos šaudytų į atslenkančius rusus – tokius tarp uolų ir akmenų išsibarsčiusius snaiperius sovietai vadino „gegutėmis“.