32c3 – 31c3 tęsinys. Hakerių kongresas ir vėl vyko didžiuliame Hamburgo kongresų centre, kuriame diskutavo, programavo, miegojo, valgė, žaidė bei nuobodžiavo tūkstančiai iš įvairių pasaulio kampelių. Kaip ir pernai, fotografuoti kitus buvo galima tik su jų sutikimu. Kaip ir pernai, organizatoriai-savanoriai prikūrė daugybę mažų kavinukių, arbatos salonų, miegamųjų kampų, kur buvo galima prisėsti ir pakalbėti, arba įsijungti kompiuterį ir pachatint.
Jau turbūt vartei ne vieną besibaigiančių metų best of sąrašą, klausei, kas patiko kitiems, galvojai, kuo vienas ar kitas atlikėjas nusipelnė paminėjimo, mintyse dėliojai savo favoritus. Visi stengėsi būti rafinuoti ir demonstruoti nepriekaištingą skonį, dėl kurio, žinoma, nesiginčyjama. Pagalvojome, kad […]
laiko transfuzija, pabandykim Paėmiau aplanką, ištraukiau programą, afišas, lapus su greitosiomis pakeverzotomis pastabomis, ir išgirdau Ernesto balsą, minkštą, manieringą, nuolat besikeičiantį balsą, kuris keliaudamas po Nidos kolonijos koridorius ir susisiekiančias bendruomenines erdves, tai stiprėja, tai vėl nuslopsta: Apple porridge! Apple […]
“Scanoramai” tikrai pasisekė su oru – kartu su festivaliu atėjo drėgnas ir tamsus ruduo – idealus metas smukti vidun į kino sales. 2003 metais kino festivalis prasidėjo kaip Šiaurės šalių kino forumas ir iš pradžių traukė išskirtinai skandinaviško kino gerbėjus. Pastaraisiais metais jo geografija išsiplėtė – šiandien renginio principai ir vertybės: dalintis geriausių filmų atradimais, provokuoti diskusijas, formuoti diskursus su kūrėjais ir ieškoti atsakymų į kinui aktualius klausimus.
Lietuvos širdelėje – Kauno mieste – praūžė (ar prazvimbė, ar nutarškėjo; kaip čia lietuviškai išsireiškus? – vienai archajiškiausių pasaulio kalbų sunkoka su modernybės epitetais) „Centro“ festivalis, skirtas medijų menams ir muzikai. Dešimtasis kasmetinis renginys apraše žadėjo „per dešimt dienų pristatyti programą, kupiną intriguojančių kūrybos apraiškų“.