Flashback

Jimi Tenor / Brassbastardz @ Pergalė

Vėlyvą penktadienio vakarą rūpestingai blizginu firminius tarpukario batelius, apdairiai nušvilptus iš Teatro ir kino muziejaus nuolatinės ekspozicijos. Mano uoslę pasiekė pažįstamas kvapas – ant Vilniaus požemių viryklės jau užkaistas prėsko gyvenimo katiliukas. Išslenku į gatvę, ir katiliukas suburbuliuoja linksmiau, o į dangų pakyla žvaigždinių anyžių debesis.

United Colors of Hardcore and Punk @ Intro

Kai kuriuose pasaulio vietose auksas pats savaime atsidengia upės smėlyje, naftos versmė pati savaime ima trykšti. Vis dėlto žmogus nesėdi ir nelaukia, kol taip atsitiks. Jis ima grąžtą, svirtinį siurblį ir eina užsidirbti laimės. Ėjom ir mes užsidirbti bent trumpalaikės laimės, nes žinojom, kad įrašuose ji pati neatsiskleis.

Sing Up Jazz @ Artistai

Kai Jimi Hendrixas dar negrojo metalo, kai Miles Davisas tik įrašinėjo “The Birth of the Cool” ir visi manė, kad tai nauja mada džiaze, arba kad tai apskritai nėra muzika, o Ella Fitzgerald kažkur pametė savo geltoną krepšelį, daugumos SING UP konkurso dalyvių tėvai net nebuvo gimę, todėl nežinojo, ką reiškia, kai Charlie Parkeris groja “My funny Valentine”.

PetrArka @ Vilniaus filharmonija

Šiemet sukanka šimtas metų nuo to laiko, kai į dabartinį Vilniaus Filharmonijos pastatą susirinko Didysis Vilniaus Seimas. Minėti šią sukaktį dar kiek ankstoka, nebent kitu aspektu. Žodžio Seimas reikšmė – etimologinė, tad, tarkime, Didysis lietuvių susirinkimas. O susirinkti Filharmonijon lietuviai (ir ne tik) nevengia ir šiandien. “Pasikultūrinti”, kaip dažnas linkęs pasakyti. Štai vieną žiemos trečiadienį švarkuoti vyrai bei moterys su cheminiais plaukuose susirinko į Petro Vyšniausko ir Arkadijaus Gotesmano (dueto kodiniu-asociatyviniu pavadinimu “PetrArka”) “Pokalbius”.

Brodvėjus Star 2005

Jei būtume kiniečiai, gyventume geriau. Mums nerūpėtų, kad Panevėžys greit taps naujuoju Lietuvos Didžiasaliu, nes kineskopų pagamintume daugiau, nei turime dviračių. Parduotuvės būtų pilnos prekių beveiknachalia, o lipdukas “Made in China” keltų tik patriotinius jausmus. Šuns auginimas teiktų nesibaigiančią laimę, nes laikai, kai jis buvo laikomas buržuazinio dekadanso simboliu, būtų praeity.