Flashback
Naktinis paspoksojimas į prancūzų trumpametražius
Kodėl kine visi braunasi link centro? Na, bent jau nakčiai geriausi vieta prie krašto. Gali bet kada nubėgt parūkyt, arba į tuliką, o grįžtant iš baro pasiimt puodelį kavos, šokoladuką, alaus ar net taurę vyno ir toliau patogiai žiūrėti filmus, kalbinti pro šalį vaikštančias merginas, pakoketuoti su įsitaisiusiomis visai šalia ant grindų ir net trumpam prie jų prigulti.. bet aš viso to nedariau, nes nenusišypsojo ta laimė sėdėt prie krašto.
Funk thang!
šiuolaikinio meno centras, boogaloo, 25 litai ir neprasta reklama. seniai laukto sniego nupiltos gatvės savo atšiauriu blizgesiu ir ‘nežinaukodėltaipilgušiandien’ faktoriais kažkada kažkur vistiek nuveda. dvi arenos, vienodas soundas. tiksliau, kaip mėgsta tarti vienas pažįstamas, stiliaus krizė. kol viršuje šėlo net ir provincialaus vilniaus ausiai priplėkęs funk’as, apačioje vyrukas sukiojo US3 vinilą ir krapštė alaus aparatą. kai viršuje savo šou pradėjo balažin kokie hiphoperiai, visas funk’as vamzdžiais, kabeliais laiptais ir kt. nuslinko žemyn. trys tuliko kabinos užimtos, tačiau kai geriau įsiklausai, vietoj įprastinio fekalijų šlumšėjimo girdisi sakramentalus popieriukų šiugždenimas ir nerimastingi ‘draugo’ atodūsiai. visada mylėjau šmc tuliką, tai vienareikšmiškas valdo ozarinsko altorėllis, su absoliučiu nuliu ir totalia švara, nesvarbu, ar ten vyksta šiuolaikinio ‘meno’ apologetų neoficialūs bezpridelai, ar ateina premjeras nusimyžt po išpiltų beprasmių ditirambų kokios nors idiotiškos, kaip pastaruoju metu pasidarė dažna šmc, parodos atidarymo proga. o, beje, paroda. visas tūsas buvo skirtas parodos ‘tailsliding’, kuruojamos britų tarybos, atidarymui. termino ‘tailsliding’ aprašą galima rasti šiuolaikinio meno centro puslapyje, iš ko galima būtų susidaryti įspūdį, jog visas tūsas buvo vientisas adrenalino pumpavimas į venas, nors net labiausiai ‘pasipuošusiam’ toks šio renginio apibūdinimas keltu įronišką šypseną. nors vienas dalykas ten buvo geras – garsas buvo kokybiškas, jo buvo daug, o dj’ai kartais pranokdavo lūkesčius, nors kam buvo skirtos dvi arenos (viršuje ir apačioje, buvusioje rūbinėje), taip ir nesupratau.
GREEN klubo gimtadienis ir laidotuvės
Per tris metus legendiniame (anot “Vilnius in Your Pocket”) “Green” klube suspėjo pagroti Danijos, Rusijos, Prancūzijos, Latvijos, beveik visi įdomesni Lietuvos DJ-ėjai, daugybė įvairios muzikos grupių iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Olandijos, JAV. Be muzikos čia galėjai pažaisti tenisą, stalo futbolą, pašokinėti ant batuto, pavalgyti vegan maisto “valgykloje”, įsigyti underground scenos įrašų ir atributikos, pasirausti nedidelėje alt. spaudos bibliotekoje.
Tryliktosios I.V.T.K.Y.G.Y.G. metinės
Prie kolonos sėdi vaikinukas ir fantastiškai pučia lūpinę armonikėlę (prie jo mergina – “Rytas.” Jis – “Nesakiau taip!” Ji – “Sakei vadink mane Rytu.” Vėl vaikinukas – “Ne, sakiau vadink mane Ryčiu.”), pro jo kojas ritasi nuo scenos krentantys dūmai, po kuriuos pašėlusiai laksto vaikai, užkliūvantys už žilo 80mečio su lagaminu (jį koncerto pabaigoj užkalbino kažkokia mergina stovėjusi už manęs: “…mums įdomu, kas jus sieja su šita muzika?” 80metis: “O aš maniau norit iš manęs pasijuokt.” Ji: “Ne, mums tik…” Griaudėja muzika, nieko negirdžiu ir vėl keistasis ponas: “aš mokytojas.”
IVTKYGYG 13-asis gimtadienis
Pasaulis pagal grupę IR VISA TAI, KAS YRA GRAŽU YRA GRAŽU jau 13-a metų yra gerokai pasviręs, tačiau jei tau pavyks atidaryti dureles savo pakaušyje, pro jas įbildės linksmai-liūdnas margaspalvis cirkas. Staiga priešais stovėjęs jaunuolis krenta ant žemės be sąmonės. Į mane žiūri pastėrusios nejudančios akys.