Kinas
„Sekmadienis toks, koks yra“
Šis 2003 metais sukurtas Igno Jonyno filmas daug kuo panašus į „Šokantį kirminą“ – istorija pasakojama detektyviškai, estetiškas filmavimas ir garsas, sudėtingas siužetas. Istorija tokia – pas savo sūnų į kalėjimą atvyksta mama, kadaise palikusį jį iš karto po gimdymo. Ji bando įtikinti savo sūnų išduoti savo draugus, nusikaltimo bendrininkus, ir vykti su ja į Prancūziją, kur ji dabar gyvena. Įtikinėdama ji nupasakoja jo tėvo ir senelio gyvenimus.
„Šokantis kirminas“
Ignas Jonynas šiaip jau yra teatro režisierius, surežisavęs daugiau nei dešimt spektaklių. Jo naujausio filmo veiksmo vieta – taip pat teatras, kur vaidinama Ruggero Leoncavallo (dėl kurio operos „Bohema“ Vilniuje dabar išprotėjęs kiekvienas save gerbiantis snobas) opera „Pajacai“. Šios XIX a pabaigos operos esmė – parodyti gyvenimą tokį, koks jis yra iš tikrųjų, būtent – be pagražinimų ir kaukių.
The French are glad to die for love
„Fotografija – tai tiesa, o kinas – tiesa 24 kartus per sekundę…“ – viename savo filme į savo herojaus lūpas tokius žodžius įdėjo garsusis prancūzų kino režisierius Jean Luc Godard‘as. Prancūziška „tiesa 24 keturis kartus per sekundę“ šįkart okupuoja Vilniaus, Kauno ir Panevėžio kino teatrus su jau antrus metus vykstančiu prancūziško kino festivaliu „Žiemos ekranai“.
Jūratė ir Kastytis
Andrius Pulkauninkas įmontuotas į interviu prabyla: “Tai buvo pirmas bandymas Lietuvoje parodyti muzikinį spektaklį su šiuolaikiniu šokiu.” Nežinia, kiek objektyvios tiesos jo žodžiuose, bet spektaklį pažiūrėti smalsu. Vienas projekto iniciatorių – Rokas Radzevičius grupės “Skylė” įkūrėjas ir vienas Lietuvos hipių festivalio “Gėlių naktys” organizatorių.
Šuo Denis
Susivilioti šiuo filmu lengva: Luc Bessono scenarijus, Massive Attack garso takelis, Morganas Freemanas ir t.t. O tai pasirodo tik lempučių girlianda ant nuplikusios po kalėdinės eglutės. Tai 102 minučių trukmės istorija apie nešnekią sentimentalią kraujo ištroškusią pabaisą (akt. Jet Li), […]