Kinas
Scanorama 2006: ką dar matėm šiais metais
Vilniuje ir Kaune išgyvenamas pofestivalinis rytas. Žmonės pasakoja vieni kitiems kokiuose filmuose lankėsi, ką po jų jautė, o nematyto filmo gailestis trumpam virpteli ir užgęsta sakinių konstrukcijose. Geriausias renginio rezultatas, beabejo, yra komunikacija užsimezganti tarp žmonių. Jos iš pirmo plano išstumti negali nauji festivalio kontaktai ar rėmėjų srauto komunikuojami pranešimai.
Česky sen / Čekų svajonė
Kadangi šiandien Pasaulinė nepirkimo diena, kurioje aš jau nedalyvauju, nes iš ryto prisipirkau „tailandietiškos“ sriubos, nusprendžiau atgailai parašyti apžvalgą apie seną čekų dokumentinį filmą. Iš tikrųjų, ne tokį ir seną, nes pastatytą 2003 metais. O vaizdeliai jo įžangoje primena prieš mėnesį vykusį „Akropolio antro aukšto atidarymą“ santykiu 1:1.
The Chumscrubber
Mane kartais aplanko jausmas, kad esu realybę simuliuojančiame kompiuteriniame žaidime. Visi atsakai į veiksmus tikėtini, visi veiksmai – tik kopijos buvusių, o deja vu tai kitas praeito etapo pavadinimas. Kaip sakė Chuck Klosterman: “Tikri žmonės aktyviai stengiasi gyventi taip, kaip […]
Tylos garsai
Sakoma, kad jei jau sukūrėi blogą filmą, surask gerą garso takelį, ir būsi išgelbėtas. Muzikos reikšmė kine neabejotina! Ar Amelija būtų Amelija be Yann Tiersen, o Larso šokėja šoktų tamsoje be Björk? Kas būtų Almodóvaras be muzikos, beje, kai kuriems ankstyviesiems savo filmams pats ją sukūręs, ar būtų Marco pasikalbėjęs su savo mylimąja, jei ne Caetano Veloso kūkūrukūkavimas?
Ūkų ūkai
Skalvijos kino teatre įvykę trys premjeriniai Audriaus Stonio dokumentinio filmo „Ūkų ūkai“seansai pritraukė gausybę žmonių. Tiesa, kito kino teatro didesnėje salėje tilptų daugiau žmonių negu per visus šiuos tris seansus, tačiau Audrius Stonys neatsitiktinai pasirinko šią erdvę. Taip jis išreiškė savo poziciją, šį kino centrą pavadindamas svarbiausia kino vieta Vilniuje.