Roboto tėvas, Isaac Asimov, kaitaliodamas tai gyvenamą vietą [Russia –America] , tai profesiją [biochemist- writer], šeštam dešimtmetį pagaliau apsisprendė ir tapo full-writer’iu , sci-fi kalviu ir visais kitais dvasinį susijaudinimą keliančiais rašytojų apibūdinimais. Žmonės sako, kad dar nuogas bėgiodamas, Isakas pamėgo science fiction ,o vėliau ūgtelėjo ir publikavo vietinėj parduotuvėj savo cyber kūrybą .
Kai užbėgate į knygyną, prie kokių viršelių griūnate pirmiausiai? Geras! Aš irgi. Bet pervertus visas TAS knygas, jau einant durų ar kasos link, dar suleidžiu pirštus į nelyginant „Activia“ švelnų perliukų ir mergaičių aksomą. Dėl įvairiausių priežasčių priešpaskutinį kartą tai buvo XVII a. olandų dailininko Johaneso Vermeer‘io popierinė drobė „Mergina su perlo auskaru“.
Ar žinojote, kad vokiečius, vardu Michael, lietuviškai reikia vadinti Michaeliais? Nepaisant to, dvidešimt tūkstančių Lietuvos lituanisčių nė nemirktelėjusios taiso grupės „Michael Jackson“ pavadinimą į – Michaelis Jacksonas. Mat joms vidurinėje pagrindinė užsienio kalba buvo vokiečių. Juokinga…
Įdomu, ar A. Mickevičiaus bibliotekoje jau veikia Dano Browno debatų būrelio padalinys „Johno Fowleso magija“? Sociologiniu požiūriu įvairių kompetencijų skaitytojai galėtų diskutuoti apie Viktorijos (Beckham) laikų romaną, kurį Johnas Fowlesas parašė tokiu britišku akcentu, kad Meryl Streep net gavo Oskarą už sugebėjimą laužyti liežuvį ir kompleksuotos XIX a. visuomenės prietarus, kildavusius daugiausiai iš sublimacijos.
O visgi tai nėra literatūra, kaip aš ją įsivaizduoju. Detektyvus, kaip, beje, ir meilės romanus – net pačius garsiausius – visuomet laikiau laipteliu žemesne rašliava nei filosofinius veikalus, postmodernistų išsikalinėjimus ar realistų paslėptaprasmius romanus. Knygos, kurių paskirtis – tik linksminti […]