Tuščiavidurę šiandienos „muziką“ ignoruojantys „Surf Through Rock Country“ į savo debiutinį festivalį, vyksiantį liepos 12-14 dienomis netoli Molėtų, be kitų atlikėjų, pakvietė tris labai panašaus žanro, koncepcijos ir sudėties (visi duetai) kolektyvus- Lebanon Hanover, Peine Perdue ir Marburg. Tautybėmis nuo anglų iki lenkų mirgantys duetai kuria muziką, pasitelkę tarpusavyje gardžiai derančius synthpop, minimal-wave ir post-punk žanrus.
„Silence“ akordai, bėgimas per lietų link ArcelorMittal gamyklos ir pergalingas ėjimas pirmojo sektoriaus link. Šitaip Krokuvoje birželio pabaigoje buvo pasitikti Portishead, ko gero, žymiausi trip hop‘o atstovai iš Didžiosios Britanijos. Portishead pasirodymas – tai įžanga į rugsėjį vyksiančio festivalio „Sacrum Profanum“ koncertų maratoną.
Gegužės pabaigoje MC Mesijus pristatė “Paskutinį repo albumą”. Pasigedęs rimtesnių šio albumo apžvalgų, prisėdau surašyti savo mintis, analizuodamas visų pirma Mesijaus tekstus. Šie tekstai, mano manymu, reprezentuoja šiuolaikinio Vilniaus, naujos kartos/santvarkos požiūrį, dilemas ir vertybes. Kas yra Mesijaus Vilnius ir Vilniaus Mesijus: post-sovietinė Lietuva ar post-moderni Lietuva?
Ar tai senatvė kimba į kulnus, ar nebe tie batai, bet lietuviškuose festivaliuose tampa vis nuobodžiau. Pirmasis rimtas vasaros festivalis “Sūpynės” visada buvo kažkas nestandartinio, bet toks jausmas, jog šio renginio augimo progresas strigo novatoriškumo stadijoje ir nuėjo link sauso reivo koncepto su meniniais intarpais, kurie – kone tik dėl sportinio intereso.
Domėtis muzika ir su ja susijusia kultūra Paul Nevermind pradėjo dar praėjusiame šimtmetyje. Gimtajame Kaune jis leido fanziną “Enjoy This Fucking Day” ir tyrinėjo kasečių semplavimo technikas. 1996-aisiais kartu su buvusiu “Ryralio” nariu bei dabartiniu viskio ekspertu DJ Karaliumi įkūrė projektą “Žvėriukai” ir pradėjo organizuoti reivus legendinėje “Pakalnėje”.