Turėdamos ribotas sankaupas kelnių kišenėse bei vis dar kankinamos egzaminų karštinės, po ilgų dvejonių ryžomės užsukti į „Iš lempos“ finalą. Savaime suprantama, kad kiekvienas „Taip“ išprovokuoja paralelinį „Ne“ – atsisakėme „Degtukų“ pasirodymo, tą patį vakarą vykusį „Baltuose drambliuose“, dėl to lūkesčiai pasirinkto koncerto atžvilgiu tik kilo.
Jis renkasi kokiame klube nori groti ir kokiame ne. Jis turi nuosavą pedikiūrininkę ir apartamentus Ibizoje. Jis buvo nuoširdžiai laukiamas ir smarkiai apkalbamas. Tačiau eilinį kartą įsitikinau, kad neužtenka veiksmingų būdvardžių ir aplinkybių, siekiant padaryti gerą įspūdį. Ir aš jo laukiau, seilę varvinau girdėdamas didelį vardą.
Rūko debesėliai kyla virš Valakampių slėnio, kai mūsų automobilis palieka Antakalnį ir mauna Nemenčinės link. Paskutinis miesto baras, Lietuvos – Amerikos klinika, vilos, miškas, posūkis – ir mes atsiduriame BRAINERS koncerto vietoje. Kurį buvo galima laimėti “Ore” konkurse. Tai yra, pas jauną šeimą kieme. Visa tai jau realu! Šeimininkas jau rakina vartus ir stengiasi prilaikyti šunį…
Skaityti storą knygą atrodo kančia. Skaityti ją 4 mėnesius – dar didesnė kančia. O jei knyga dar ir sudėtinga – tai jau košmaras. Tik ne „Nerimas“. Tai knyga, kurios perskaitymui reikia subręsti ir pasiruošti. Susigyventi su ja. Tuomet kančia gali tapti vertinga.
Prieš atgamindamas prieš pusvalandį skaitmeninėje erdvėje dingusius (“nepasitikėk niekuo”) pastebėjimus apie šį renginį, užsidedu naujausią Mogwai darbą “Mr.Beast”. Kalbant šiuolaikinės muzikos stilių apibrėžimais, tai turi mažai ką bendro, tačiau tai kas yra “kažkur anapus”… kitoks intensyvumas, bet panaši bendra garsų visuma, nusinešanti į su savim.