Straipsniai

„Poetà”: užtenka vaidinti auką

Kolumbiečių režisieriaus Simón Messa Soto filmą „Un poetà” (Lietuvoje rodytas pavadinimu „Poetà”) mačiau jau tris kartus ir kiekvieną kartą atradau vis naujų detalių, naujų prasmių, apie kurias vis galvoju. Be to, žiūrėjau jį trijose skirtingose valstybėse, todėl stebėjau ir skirtingą auditorijų reakciją: San Sebastiane (Ispanija) po filmo peržiūros lydėjo septynių minučių ovacijos ir pagrindinio aktoriaus Ubeimar Rios ašaros, Bordo (Prancūzija) reakcijos buvo gerokai santūresnės, o Vilniuje, Senamiesčio ,,Pasakoje”, žmonės juokėsi garsiausiai.

Režisierius Paulius Markevičius: „Atrodo, artėjame prie nemalonaus lūžio“

Sausio 30-31 d. teatras „Tolyn gilyn“ ir režisierius Paulius Markevičius Lukiškių kalėjimo komplekse pristatys „Kolonija Antika“ premjerą. Režisierius Paulius Markevičius sako, kad Antikos mitologija spektaklyje tapo atspirties tašku mąstyti apie dabartį – bendruomenę po civilizacijos lūžio, nerimą, viltį, naujos pradžios […]

Pasigarsink – geriausi 2025-ųjų albumai

51. Saba & No I.D. – From the Private Collection of Saba and No I.D. jazz rap, conscious hip hop Reperis Saba tikrai ne man vienam jau kurį laiką tapęs visišku kokybės garantu — o suvienijus jėgas su prodiuseriu No […]

Tarpdisciplininis ir paralelinis “In-I In Motion”

Gerai žinoma prancūzų aktorė Juliette Binoche, vaidinusi tokiuose filmuose, kaip ,,Anglas ligonis“ (,,English Patient“ 1996) už kurį pelnė Oskaro statulėlę bei tapusi vienintele moterimi, laimėjusia geriausios aktorės apdovanojimą visuose trijuose pagrindiniuose Europos kino festivaliuose (Palmės šakelė už vaidmenį 2010 m. filme ,,Patvirtinta kopija,“ Venecijos kino festivalio apdovanojimas už vaidmenį filme „Trys spalvos: mėlyna,“ (1993) ir Berlyno kino festivalio statulėlė už ,,Anglą ligonį“), 2025-ųjų rudenį debiutavo su pirmuoju režisuotu dokumentiniu filmu “In-I Motion”.

Režisierė Yana Ross apie tvarų Skandinavijos teatrą

Naujosios Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) meno tarybos pirmininkė, režisierė Yana Ross pasakoja, kokią reikšmę tvarumas turi Švedijos, Danijos, Šveicarijos teatruose, kur jai teko dirbti. Patvarūs, tausojantys sprendimai scenos menų organizacijose, menininkų požiūris į tvaresnius veiklos principus ir gamybos pasirinkimus bei pokyčiai, kurie dar tik laukia.