Anna von Hausswolff – Iconoclasts art rock, post-rock Pirmieji šio albumo singlai kiek nustebino savo skambesiu — ženkliai apmažėjo neoclassical darkwave elementų, o jų vietą užėmė trankesni, postrokiški garsai. Tas pats vyrauja ir visame albume — ir ką čia vyrauja, […]
Prieš kelias savaites Tarptautinis Rygos filmų festivalis paskelbė, jog Baltijos muzikinių video kategorijoje nugalėjo Roberto Neveckos sukurtas klipas Lapkričio Dvidešimtosios Orkestro ir MC Dexnyz dainai “Dragas”. Iliustratorius ir animatorius Robertas – gana gerai žinomas filmavimo aikštelėse, kur dažnai darbuojasi režisieriaus asistentu. Pastaruoju metu pasaulyje paplito ir jo taiklios kino pasaulio karikatūros. Pakvietėme Robertą paeskizuoti kartu.
Apie San Sebastiano kino festivalį man papasakojo draugė, praėjusiais akademiniais metais mainams išvažiavusi į Madridą. Kadangi abi esame baigusios „Skalvijos“ kino akademiją ir savo ateitį norime sieti su kinu, kaip sakė draugė, šiame festivalyje sudalyvauti yra „privaloma“. Tuo metu dar nežinojau, kad kitą rudenį „bazuosiuosi“ Prancūzijoje, Bordo mieste, nuo San Sebastiano nutolusiame per nepilnų keturių valandų kelionę autobusu.
Vos tik užgeso salės šviesos ir pasigirdo pirmieji „Welcome to the Pleasuredome“ akordai, atmosfera persitempė kaip styga. Dūmai, raudonai mėlynas apšvietimas ir vienas žingsnis į sceną – Carl Craig, pakėlęs ranką, pasveikino publiką be žodžių. Nuo pat pirmų sekundžių ore tvyrojo nerami energija, tokia, kokią pajunti prieš audrą.
„Įėjus į vienuolyną, reikėjo pereiti ilgu koridoriumi, iš dešinės pusės buvo maži kambarėliai: kanceliarija, zakristija, o iš kairės – didelė dviejų aukštų koplyčia. Joje visada buvo pilna žmonių.“ – apsilankymą 1939-taisiais redemptoristų vienuolyne Pospieškoje, prie dabartinės Saulėtekio gatvės ir Nemenčinės plento sankryžos, prisimena viena jo lankytojų. Šiandien šiuose „mažuose kambarėliuose“ ir koridoriuose vėl šurmuliuoja žmonės – prieš pusantrų metų čia įsikūrė „pasidaryk pats“ kultūros erdvė „Retrito smarsas“.