Spendžiant apie Berlinalės koncepciją iš lokius laiminčių filmų bei juostos, pasirinktos festivalio atidarymui, gali susidaryti įspūdis, kad nepriklausomo kino festivalis ėmė pataikauti amerikietiškam skoniui. Viena festivalio pažibų, sidabriniu lokiu apdovanota Francois Ozono juosta „Ačiū dievui“ primena kadaise Oskarą už geriausią metų filmą pelniusį Spotlight tiek savo tema, tiek pasakojimo būdu bei ne itin išraiškinga kino kalba, o Berlinalės atidarymo ceremonijoje rodytas Kindness of Strangers taip pat puikiai atitinka Holivudo filmų bei Akademijos diktuojamus standartus: nuspėjami veikėjai, banalūs specialieji efektai, pasaka suaugusiems apie žmonių gerumą ir, žinoma, laiminga pabaiga.
[ parengta bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos informacijos centru ] „Visada egzistuoja kažkas, kas buvo prieš tą oficialųjį pradininką, kas galbūt kažkur pasaulio pamirštam kampe prieš daug laiko tą patį padarė. Galbūt tas kažkas pastūmėjo, pasidalino idėja ar tiesiog savo išmintį išreiškė […]
Kas gi yra tas „antinatalizmas“, ir kodėl kalbėti apie tai? Neapmąstant termino turinio, ši abstrakti idėja, visų pirma, skamba kaip misantropijos ir nihilizmo dvasios vedama, absurdiška, nereikalinga ir anti-humaniška. Kita vertus, galbūt dialektinį metodą galima taikyti ne tik istorijai, socialinei tikrovei ar iš to sociumo iškylančioms idėjoms, bet ir pačiai gyvybei kaip tokiai?
Lietuvos atviro oro renginių žemėlapyje jau įsitvirtinęs festivalis „Postcosmos“ rezervavo dar dvi paras Molėtų observatorijos kupolų kaimynystėje. Muzikos, mokslo ir meno gijas vienijantis įvykis birželio 7 d. prasidės šešių originalių kūrėjų garso performansais. Penktadienio popietę Dangaus šviesulių stebykloje, šalia Molėtų […]
„Nė nemanykite, kad kada nors dar grįšiu į Meksiką. Negaliu pakęsti būti šalyje, siurrealesnėje, nei mano paveikslai“ – taip pasakė Salvadoras Dali po savo pirmojo apsilankymo šalies sostinėje – ir negrįžo. Užtat Muk grįžo ir po metų važinėjimosi amerikietiškais kalneliais […]