Berlynas – miestas didelis ir erdvus. Kasdien čia vyksta galybė koncertų, parodų atidarymų ir įvairių kultūrinių renginių, kurių kiekis jautresnį miesto gyventoją neretai atbukina. Neretas Berlyno gyventojas laikas nuo laiko patenka į šią perdėto emocionalumo fazę ir užsidaro savo bute, kuris nuo didžiulio nuomos kainų kilimo nebėra erdvus ir Kreuzberge, bet tampa mažas ir kai kuriems išdygsta net už didelio miesto žiedo.
Tuščiavidurę šiandienos „muziką“ ignoruojantys „Surf Through Rock Country“ į savo debiutinį festivalį, vyksiantį liepos 12-14 dienomis netoli Molėtų, be kitų atlikėjų, pakvietė tris labai panašaus žanro, koncepcijos ir sudėties (visi duetai) kolektyvus- Lebanon Hanover, Peine Perdue ir Marburg. Tautybėmis nuo anglų iki lenkų mirgantys duetai kuria muziką, pasitelkę tarpusavyje gardžiai derančius synthpop, minimal-wave ir post-punk žanrus.
„Silence“ akordai, bėgimas per lietų link ArcelorMittal gamyklos ir pergalingas ėjimas pirmojo sektoriaus link. Šitaip Krokuvoje birželio pabaigoje buvo pasitikti Portishead, ko gero, žymiausi trip hop‘o atstovai iš Didžiosios Britanijos. Portishead pasirodymas – tai įžanga į rugsėjį vyksiančio festivalio „Sacrum Profanum“ koncertų maratoną.
Gegužės pabaigoje MC Mesijus pristatė “Paskutinį repo albumą”. Pasigedęs rimtesnių šio albumo apžvalgų, prisėdau surašyti savo mintis, analizuodamas visų pirma Mesijaus tekstus. Šie tekstai, mano manymu, reprezentuoja šiuolaikinio Vilniaus, naujos kartos/santvarkos požiūrį, dilemas ir vertybes. Kas yra Mesijaus Vilnius ir Vilniaus Mesijus: post-sovietinė Lietuva ar post-moderni Lietuva?
Apie 33 metų šiaulietį Eugenijų “Gieną” Barzdžių Lietuvoje daugelis išgirdo, kai fotokonkurse „PDN Photo Annual 2013“ jo dokumentalistikos ciklas „Pelkės derlius“ buvo pripažintas geriausiu studentų kategorijos darbu. Nuotraukų serija, pasakojanti apie pelkėtos žemės lopinėlį savavališkai užėmusius pensininkus, E. Barzdžiui JAV pelnė Marty Forscher stipendiją už indėlį į humanistinę fotografiją.