Šis kūrinys – tai kelionė į praeitį, kuomet ji dar nebuvo praeitis. Kai romanai buvo spausdinami žurnaluose, iš numerio į numerį, nes kiekvieną vis tiek rūpestingai gaudavai pašto dėžutėje. Gal jie ir dabar tebespausdinami, nežinau. Bent jau Cosmopolitane ar tame kitame iš F raidės jų nemačiau. Todėl jų ir neperku, ir nė artyn neinu. Užuodžiu iš tolo.
Po ilgo skrydžio, leidžiantis Phnom Penhyje matosi vien ryžių laukai, labiau panašu, kad nutūpsime ne į sostinę, bet į kaimo gilumą, kur vietoj vasariškų rūbų pravestų guminiai batai. Pirmiausia susimokame už vizą po 20 dolerių ir atsiduriame dideliam šlapiam karštyje. Reikia priprasti kvėpuoti ir vaikščioti gatvėmis, nes jomis važinėja daug mašinų, dviračių, motociklų, motorolerių, tuk-tukų(vietiniai taksi). Čia nėra šaligatvių ir niekas nepraleidinėja žmonių per pėsčiųjų perėjas. Įdomu, kad gatvėse beveik nėra kelio ženklų, tačiau avarijos nevyksta, pagrindinė taisyklė gatvėse-pypsėk ir taip pranešk apie save.
Išvažiavau neplanuotai. Ketvirtadienio vakarą tysojau ant sofos, paskyręs sau atpalaiduojantį savigraužos seansą, mintyse bambėjau ant Naglio Šulijos prognozių ir planavau romų savaitgalį gimtajame Kaune. Naktinė kelionė laviruojant tarp polonezų per mazurkų kraštą negundė, bet netikėta kelionė virto smagiu skrydžiu virš Aukštaitijos ralį primenančių vietovių.
Skelbiam Estrella Damm Primavera Sound Festival 2007 atidarytą!
Šiek tiek priešistorės. Ji ne apie tai, kada ir kaip festivalis prasidėjo ir kokios grupės garsino Barselonos muzikines erdves prieš metus /dvejus. Labiau apie tai, kodėl buvo pasirinktas būtent šis festivalis. Laikas, lineup’as, kaina, vieta – pagrindiniai kriterijai.
Šeštadienį Glastonburyje nepaliauja lyti. Purvo nė kiek nemažiau, tačiau per naktį suvežti šiaudai, išbarstyti judriausiuose takuose, šiek tiek gerina situaciją. Kaip bebūtų, orai neikiek neužgožia Glastonburio dvasios. Šokdami lyg klounai purvo balose ir nesidrovėdami palįsti po nepažįstamų skėčiais žiūrovai jau trypčioja pagal BABYSHABLES melodijas.