Gruodžio 1 – 7 dienomis Skalvijos kino centre vyko Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Dokumentika, nuo kurios ir prasidėjo pats kinas (atmetus jo atrakcioninę kūdikystę) šį kino centrą okupavo jau trečią kartą.
Lapkričio 11 dieną Skalvijos kino teatre įvyko trumpametražio vaidybinio filmo „Našlaičiai“ (The Orphans) premjera. Tai filmo režisieriaus amerikiečio Cy Kuckenbaker diplominis darbas. Nors šio kūrėjo gimtoji kalba yra anglų, filmo herojai kalba lietuviškai. Tai istorija apie du lietuvius senukus, kurie, iš Vokietijos gavę laišką apie draugo Mindaugo mirtį (nelabai aišku, kas tą laišką parašė), važiuoja į Berlyną surasti jo kapo.
Nuo gruodžio 8 dienos Skalvijos kino centras suteikia galimybę pamatyti Aki Kaurismäki filmą „Priemiesčio šviesos“ – tiems, kurie to nespėjo padaryti Scanoramoje. Jeigu Scanoramos organizatorė įvairių susitikimų metu ir stengėsi neišskirti šio filmo iš kitų, tai tik dėlto, kad buvo tikra, kad pati šio režisieriaus pavardė pristatys vieną geriausių festivalio kūrinių.
Jeigu prieš tai vykusiose Scanoramose žiūrovai buvo viliojami tokių garsių režisierių kaip Larsas von Trieras, Aki ir Mika Kaurismäkiai, Bentas Hameris, Lukas Moodyssonas ir t.t. retrospektyvomis, šiemet to sąmoningai atsisakyta. Europos kino akademijos narė Gražina Arlickaitė iš įvairių festivalių prižvejojo perspektyvių, naujų ir jaunų talentų filmų.
Lapkričio 7 dieną Skalvijos kino centre įvyko toks keistas reginys pavadinimu Evaldo Janso filmų retroPERspektyva. Evaldas Jansas – videomenininkas, tapytojas, mąstytojas, vienas aktyviausių Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narių. Šiai sąjungai priklauso apie trisdešimt įvairiausių meno sričių šiuolaikinių menininkų, tarp jų ir Karolis Jankus, kurio filmo „Jėzus iš Lietuvos“ premjera neseniai gana nepastebėtai įvyko Vingio kino teatre.