Apžvalgos
PLUXUS @ Intro
Yra toks posakis: „ne laiku ir ne vietoj“. Tada turim švedus PLUXUS Intro klube ir DE PHAZZ, grojančius tą patį vakarą kitoje Vilniaus vietoje. Šiaip ar taip, mano penktadienio vakaras buvo praleistas Intro, kurio geriausi laikai, akivaizdu, jau praėjo, ir senokai. Čia vyko tarptautinio Kauno kino festivalio atidarymas.
Vladimir Sorokin “Ledas”
Labai ydinga, bet pažintis su knyga dažnai prasideda nuo knygos vartojimo instrukcijos, pateiktos ant galinio viršelio ar paskutiniuose puslapiuose. Vladimiro Sorokino romano ,,Ledas“ skaitymo recepte užrašyta, kad knygoje žaidžiama F. Nietzschės ir V.Solovojo idėjomis, autorius kritikuoja posovietinę sociokultūrinę realybę…Kažkas rimta, akinių stiklai aprasoja, ilgesingai pažvelgiu į seniai lentynoje dulkančius F.Nietzchės raštus, prisimerkiu ir apsimetu, kad stengiuosi prisiminti, kokios idėjas juose pateikiamos.
GRAVEL @ Tamsta
O kur gi daugiau vyksta GRAVEL koncertai? Klubas juodai aptraukta scena ir keturiais Adidas kedukais apsiavusiais jau beveik rimtais vyrais ant jos. Sinickiui net pilvukas užaugo.
John Barth “Kelio pabaiga”
Kuo Barthas geresnis už Barthes‘ą? Niekuo. Vienas reformavo teksto suvokimo horizontus, o kitas – patį tekstą. Bartho reformų pirmu žvilgsniu neužčiuopsi. Bet jei jau teko juo čiupinėti anksčiau išleistą „Plaukiojančią operą“, – gali pasimėgaudama/s gliaudyti ironijos ir netradicinių atsparos taškų sluoksnius „Kelio pabaigos“ paraštėse-kelkraščiuose.
Torgny Lindgren “Dorė Biblija”
Kodėl Torgny Lindgrenas kelia man tokius nepaaiškinamus sentimentus? Iš pažiūros jo knygos viduramžiškos, dvasingos ar perdėm-savy-intelektualios, be nuotykių, kuklios, tylios, pilkokos, ne (oriniam) Kranauskui. Tikrai ne dėl Astridos pavardės? O gal dėl nežinojimo, ką paauglystėje atsakyti, kai paklausia vertinamiausių rašytojų?