Nežinau, kiek jūs esate girdėję apie Life club. Aš – praktiškai nieko. Aišku, nustebau kai porą dienų prieš Sofa Surfers koncertą datos ir vieta ėmė pintis, o Tiketos pardavėja pasmerkė mano bandymus nusipirkti bilietus į “Life in loops afterparty”. Turbūt organizaciniam komitetui nelabai rūpėjo kur atsidurs tie, kurių klausytis į festivalius važiuoja žmonės ir tie, kurie bandys jų paklausyti.
Kaunas pradėjo busti iš ilgo miego ir sąstingio, bent tai pastebėdavo dalis
kauniečių. Kai ne viena renginių organizatorių grupių sugebėdavo sutraukti žmones iš visos Lietuvos į sąstingio miesto vakarėlius. Jiems vis dažniau pasirenkamos netradicinės vietos, kaip Dramos teatras, įvairūs barai, atviros terasos ir panašiai…
O kas čia dabar? Knygos pavadinimas, kuris atrodė kaip visų paaugliškų jausmų vakarėlis, staiga pavirsta (korporacinio) ūkio muilo opera, pastatyta ne iš Sebastiano ir Chulijos mecosopranų, o iš kažkokio Kristiano ir jo trijų „Rollexų“: darbinio, pramoginio ir skirtojo sporto klubui?
Prieš penkerius metus labai lėtai iš tingulio bundančiame Kauno mieste rasti gerą house vakarėlį dažnai buvo problema. Tada „RyRalio“ pradėjo savo muzikinį maratoną: vieną dieną pasklido gandas apie neaiškų vakarėlį, kuris vyks tame pačiame Igno I.V. „Exit“ ir norint į jį patekti, nebūtina turėti litų kišenėje, o tereikia žinoti slaptažodį dar neaiškesniu pavadinimu Ryralio.
Jei kada nors gyvenime man tektų sudaryti kompiliaciją iš kokių dvidešimties visų laikų gražiausių šokių muzikos „gabalų“, vietos būtinai atrasčiau „Present Lover“. Gal todėl ir Luomo laukiau labiau nei Vladislavo Delay ar Uusitalo – šis vardas man visada buvo tarsi muzikinio aksomo sinonimas.