Pirmą kartą peržiūrėjus filmą susimąsčiau: ką aš dabar mačiau? Filmas gana fragmentiškas, du perskilę ir vis į kitus vaizdus pereinantys ekranai sukuria neįprastą patirtį. Pradžioje bandai klausyti ir sekti paskui pasakotoją, tada jį pameti, tuomet jis tampa poetišku. Vaizdai veikia savarankiškai, be paaiškinimo.
Ankstyvas rytas po truputį aušo, leidžiantis pro išdegusius nuo vasarinės saulės kaitros laukus, prietemoje primenančius dykumą ar seną vesterną, šviesoms po truputį įsižiebiant kaimeliuose kalnų papėdėje. Nors vyliausi pravėdinti neįtikėtinai ilgos ir karštos vasaros nualintą kūną ir protą šiaurės vėjais, lietumi ir, žinoma, filmais, bet visgi patekau į eilinę ir jau nebesuskaičiuojamą šios vasaros karščio bangą San Sebastiane, kuri pajūrio drėgmėje buvo dar sunkiau pakeliama nei Madride.
Prieš nepilnas porą savaičių Utrechte, Nyderlanduose, praūžė eksperimentinės/improvizacinės/post muzikos festivalis “Le Guess Who” (LGW). Išties, tokio tipo festivalius įvardinti vienu būdvardžiu darosi vis sunkiau, nes žanrų įvairovė vis mažiau įsitenka į klišines frazes. Visgi dažniausiai festivalio koncepciją nusako ne tik žanrų derinys, bet ir jų naratyvas, selekcija, t. y. kaip ir kas pateikiama.
Anna von Hausswolff – Iconoclasts art rock, post-rock Pirmieji šio albumo singlai kiek nustebino savo skambesiu — ženkliai apmažėjo neoclassical darkwave elementų, o jų vietą užėmė trankesni, postrokiški garsai. Tas pats vyrauja ir visame albume — ir ką čia vyrauja, […]
Apie San Sebastiano kino festivalį man papasakojo draugė, praėjusiais akademiniais metais mainams išvažiavusi į Madridą. Kadangi abi esame baigusios „Skalvijos“ kino akademiją ir savo ateitį norime sieti su kinu, kaip sakė draugė, šiame festivalyje sudalyvauti yra „privaloma“. Tuo metu dar nežinojau, kad kitą rudenį „bazuosiuosi“ Prancūzijoje, Bordo mieste, nuo San Sebastiano nutolusiame per nepilnų keturių valandų kelionę autobusu.