Energetikos muziejus, manau, galėtų drąsiai pretenduoti į metų geriausios šokių muzikai skirtos erdvės titulą. Pirmiausia, ką pajunti, atėjęs į šią nuostabią, apleistą vietą – tai jau savaime tvyrančią, taip išsiilgtą, retokai jaučiamą tą stebuklingą undergroundo atmosferą. Jokios dirbtinai sukurtos prabangos, reklamos, patogių „sofkučių“ ir išblizginto grindinio.
Naujos idėjos, nematyti veidai visada yra sveikintini reiškiniai. Agresyvus PR‘as – galima pateisinti, bet tik tuo atveju, jei ir išpildymas tobulas. Deja, „Ead & Wine”, atrodo, pradėjo visai ne nuo to galo. Ar tikrai vertėjo pirmajam renginiui rinktis Marco Bailey – vieną tų, buvusių paauglystės dievukų, taip ir nesugebėjusių prisitaikyti evoliucionuojančioje šokių muzikos rinkoje?
„Gravity“ aplankė dar viena užsienio „žvaigždė“? Perskaičius didžėjaus ir kūrėjo – Freddy Fresh kūrybinę biografiją, atrodytų, kad tai tiesa: apie du šimtai išleistų plokštelių, sukurta muzika tokių firmų reklamoms kaip „Adidas“, „Peugeot“, „Budweiser“, „Coca Cola“, Holivudo filmų garso takeliai, remiksai „Fatboy Slim“, „Eminem“. Skamba visai patraukliai.
Šitas renginys padėjo iš urvų išvilkti žmones, jau kelis metus nemačiusius klubo arba tuos, kurie nuo naujo atsidarymo ignoravo “Exitą”, kaip vietą, kurioje šoka arba groja kiti (the others, © Lost). Tačiau, tos dienos, kai žmonės iš vieno Lietuvos galo važiuodavo į kitą dėl vieno vakarėlio, dar toli gražu ne praeity.
Sunku vertinti AXX‘us. Viena vertus, tai lyg ir puiki galimybė jauniems režisieriams išbandyti save ir įgauti praktinių žinių. Kita vertus, čia kuria ne vien jauni režisieriai; be to, neaišku, kodėl jie viską daro taip banaliai ir nelabai tesistengia garsiau išrėkti kokią sau svarbią mintį ar paieškoti originalesnių išraiškos formų.