Taigi, kiekviena ir kiekvienas iš jūsų, kurie pagailėjo šimto litų yra kalti… Jei į PLACEBO, grupę kurie romantiniame tope prasilaikė pastaruosius 15 metų, susirinko tik pusė „Uma“ arenos, mes visi prarasime. Lygiai taip pat kaip pastaruoju metu į techno grandus kai kas patingėjo ateiti, tai ir dabar stebuklo nebuvo – ir tai reiškia, kad artimiausiu metu mjuzų, ferdinandų, kaizerių, editorių ir taip toliau mes nepamatysime Europos Zarasuose.
Kiekvienas Lietuvos miestelis turi kokį nors istorinį arba svarbios vietinės reikšmės objektą: unikalią bažnyčią, kebabų kioskelį, paminklą bulvei ar tiesiog paprasčiausią alubarį. O štai Kretingoje be 5 vienuolynų ir žiemos sodo yra motodromas. Ir tai toli gražu vieta ne turguj ar vietinės faunos susirinkimams.
Gegužės 24-ą dieną netikėtai ir, nedovanotinai per tyliai Skalvijoje įvyko labai įdomus Naujosios dramos akcijos reginys. Vladimiras Tarasovas pats pristatė du filmus tuo pačiu pavadinimu – „Paskutinis peizažas“. Vienas peizažas – tai nufilmuoto Josef Nadj spektaklio (kurį sudaro Nadj šokis ir Tarasovo grojimas) ištraukos, kitas – Josef Nadj sukurtas autoportretas, savotiška spektaklio kūrimo istorija.
Galima įtarti, kad ne kažin ką daugiau metų, nei sukako laidai ir vokaliniam humoristinio meno kolektyvui „Radioshow“, yra ir kai kuriems šio flashbacko skaitytojams. Todėl iš anksto atsiprašome, kad ne visos detalės ne visiems „sukomunikuos“ teisingai..
Kai kam tai buvo eilinė penktadienio naktis. Man – šventė. Prisipažinsiu, jau senai nebuvau patyręs to jausmo, kai atsibundi ryte su šypsena, o mintyse vis kartoji „jau jau jau“. Panašiai būdavo vaikystėje per Kalėdas, paskutinę mokslo metų dieną ar laukiant gimtadienio dovanų.