„Šviesi ateitis“ (rum. Viitor Luminos) – 2024 m. dokumentinis filmas, tyrinėjantis 1989 m. Pchenjane vykusį XIII jaunimo ir studentų festivalį, kuriame dalyvavo tūkstančiai jaunų žmonių iš įvairių socialistinių šalių. Režisierė Andra MacMasters naudoja archyvinę medžiagą, nuosekliai atkurdama festivalio atmosferą, kuri leidžia žiūrovui pajusti tiek renginio energiją, tiek vaizduojamą ideologinį paveikslą.
Įpusėjus 19-ajam dokumentinių festivaliui „Nepatogus kinas“, ketvirtadienio vakarą tarptautinės žiuri paskelbė šių metų geriausius filmus, besivaržiusius keturiose konkursinėse programose. Apdovanojimus pelnė filmai „Šviesi ateitis“, „Sudanai, atminki mus“, „Aš esu upė, upė yra aš“ ir „Grobuonys“. Šiuos ir kitus filmus žiūrovai kino salėse ir internete gali pamatyti iki pat lapkričio 26 d., o žiūroviškiausias filmas paaiškės festivalio pabaigoje.
„Kiek trunka rytojus?“, – klausia Theodoro Angelopouloso dramos „Amžinybė ir diena“ („Eternity and a Day“, 1998) personažas Aleksandras. Reikšmingiausias graikų kino režisierius atsakymą užkodavo poetiškame juostos pavadinime. Kanų kino festivalyje „Auksine palmės šakele“ apdovanotas filmas bus rodomas „Skalvijos“ Kino klasikos vakaruose spalio 19 ir 26 d.
Indų kilmės režisieriaus Arjuno Talwaro filmas 2025 m. „Laiškai iš Vilkų gatvės“ (lenk. „Listy z Wilczej“) nėra tik dokumentika – tai laiškas. Tyliai padėtas ant stalo, be aiškaus adresato, tarsi skirtas tam, kuris nori suprasti viską be paaiškinimų. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta: miesto kadrai, pokalbiai, žmonės, režisieriaus pastabos.
Kaip, turint vos 15 minučių, prakalbinti santūrų japonų režisierių, kalbantį per vertėją, ir bent šiek tiek prisiliesti prie šiuolaikinės Japonijos? “Climbing for Life” / “Teppen no mukou ni anata ga iru” (rež. Junji Sakamoto) San Sebastiano filmų festivalyje buvo pristatytas […]