Prieš kelias savaites Tarptautinis Rygos filmų festivalis paskelbė, jog Baltijos muzikinių video kategorijoje nugalėjo Roberto Neveckos sukurtas klipas Lapkričio Dvidešimtosios Orkestro ir MC Dexnyz dainai “Dragas”. Iliustratorius ir animatorius Robertas – gana gerai žinomas filmavimo aikštelėse, kur dažnai darbuojasi režisieriaus asistentu. Pastaruoju metu pasaulyje paplito ir jo taiklios kino pasaulio karikatūros. Pakvietėme Robertą paeskizuoti kartu.
R.Neveckos vizualusis pasaulis nuo pat pradžių tampriai susijęs su lietuviška muzika. Pirmajame jo trumpametražyje studijuojant LMTA, vaidino McLoud lyderis Lukas Malinauskas ir Vytautas Leistrumas iš Solo Ansamblis, o garso takelyje skamba lietuviško pogrindžio garsai: The Analfists, Čiubas ir Erkė Maiše, Butelis Byrzgalo.
Vėliau R.Nevecka pradėjo ieškoti savitų animacijos pasaulių: sukūrė savo apokaliptinį trumpametražį “Sniego pastogė”, perteikė Jurgos Šeduikytės fantazijas filmuke “Mora Mora”, sukūrė “The Last Witch Hunter” įžangą, o dabar dirba prie naujo filmo “Žvejybos uostas”.
Be to, Robertas kartu su Šarūnu Akelaičiu sulipdė jau legendinę Solo Ansamblis dainos “Moteris” viziją. Šis klipas YT peržiūrėtas daugiau nei pusantro milijono kartų. Prasidėjus karantinui, atsirado laiko taikliai ironiškiems filmavimo aikštelės komentarams, vėliau šios iliustracijos pasklido po visą pasaulį tatuiruočių, marškinėlių printų ir kitais pavidalais.
Bet grįžkime į Rygą, kur Roberto “Dragas” pačiupo komisiją už gerklės: “Muzikiniai vaizdo klipai ir automobiliai – dangaus sukurtas derinys. Šių metų BMV prizo laimėtojas – drąsus ir džiaugsmingas kūrinys, kuriame automobiliai, šiukšliadėžės ir tualetai susilieja į provokuojančias spalvų ir skaldytų pikselių riaušes, perteikdami pankroko dvasią. Apgaulingai paprasta animacija, pripildyta ironijos prieskonio.“
Geriausioje Vilniaus supuvusioje skylėje “XI20” ir aplink nuskenuotose erdvėse trikdžių estetika ir neapdoroti duomenys virsta menu, kuriame analoginis maištas susitinka su algoritmine betvarke. Režisierius savo animuotame vaizdo klipe naudoja „Blender 3.6.1“ softą ir paprasta 3D skenerį, sukuriančius iškreiptą ir pikseliuotą karštligišką sapną. Pasak Motionographer, R.Nevecka kruopščiai manipuliuoja techniniais trūkumais, trikdžius ir nelygius nuskaitymus paversdama sąmoninga estetika, maištaujančia prieš skaitmeninį sterilumą. Tai vizualinė patirtis, kurioje prie muzikinio chaoso, regis, prisijungia pačios technologijos. Nušlifuotų kompiuterinės grafikos ir dirbtinio intelekto sukurtų vaizdų persmelktame peizaže šį glitchpunk odisėja demonstruoja nenuspėjamumą, įrodydama, kad maištinga pankroko dvasia klesti gražiai sulaužytuose skaitmeninio amžiaus netobulumuose.
Visų pirma, sveikinu Rygos filmų festivalyje laimėjus Geriausio Baltijos vaizdo klipo konkursą su Lapkričio Dvidešimtosios Orkestro klipu “Dragas”. Kaip kilo mintis sukurti tokią, pasak žiuri komisijos, “apgaulingai paprastą animaciją“?
Mintis ir kilo apgaulingai paprastai. Nusipirkau naują iPad’ą ir atradau, kad jis turi tokią netikėtą funkciją – “Lidar” skanerį. Čia toks integruotas lazerinis matuoklis kuriuo galima atlikti primityvų 3D erdvių skenavimą. Iš to išgaunami 3D modeliai yra kreivi ir skylėti, tekstūros murzinos ir susimalusios viena į kitą — visas tas netobulumas man pasirodė labai gražus ir tinkamas LDO muzikai. Jau senokai norėjau sukurti klipą būtent “Dragui”.
Dar svarbu buvo, jog pati animacija būtų pakankamai paprasta tam, kad klipo gamyba neužtruktų penkių metų. Iš orkestrėlio gavau atskirus muzikos takus kiekvienam instrumentui ir atskirai vokalui. Ir atradau būdų kaip trimačius objektus pagal tuos takus judinti. Pvz., skalbimo mašinos durelės buvo susietos su tūba. Dėl to man nereikėjo animuoti durelių. Jas “animavo” Gadeikis grodamas tūba.
Šis klipas plačiai pasklido po festivalius Europoje. Vienoje recenzijų sakoma, kad sąmoningai tokį „purviną“ vaizdą priešpastatai skaitmeniniam sterilumui. Kuo tau pačiam įdomus toks glitchpunk?
Aš daug metų pradirbau reklamos industrijoje, kuri dažnai siekia idealizuoto ir sterilaus vaizdo. Ir, manau, dažnas buvimas tobuluose namuose greta tobulų personažų su tobulai išlygintais rūbais pradeda varyti iš proto ir skatina sąmoningai kurti kažką “purvino”.
Be „Drago“ esi sukūręs dar vieną muzikinį klipą – Vaiperio and The Green Clouds (bendras Vaiperio iš Despotin Fam, būsimojo Vilniaus naktinio „mero“ Mark Splinter ir Deniso Emery projektas) kūriniui „Karo šokis. Prieš 13 metų sukurtą klipą keli žiūrovai lygino su Gorillaz kūryba. Kaip tau animacinis „gorilų“ pasaulis?
Tolokai man iki Gorillaz’ų, bet jų klipai buvo didžiulis įkvėpimas. Dainos “Clint Eastwood” klipą šimtus kartų esu peržiūrėjęs. Kadrą kur gorilų letenos lenda iš po žemių galėčiau gal tiksliai nupiešti iš atminties.
Taip pat prikišai nagus ir prie jau legendinio grupės Solo Ansamblis klipo „Moteris“. Kaip kas turi sukristi, kad sukurtum dar vieną muzikinį klipą?
Retokai muzikiniais klipais užsiimu ir dažniausiai tai įvyksta po didesnio pabendravimo su grupe. Solo Ansamblis atveju teko susidurti su Vytautu Leistrumu — jis suvaidino pagrindinį vaidmenį mano LMTA baigiamajame filme ir po kelių metų padarėm klipą. Aišku, pati grupė turi rodyti daug iniciatyvos. Pvz., Andreika (LDO būgnininkas ir tekstų autorius) sekmadieniais atlėkdavo manęs įleisti į “XI20” klubą, nes “man dar būtinai Skylės tūliką reikia nusiskanuoti”
Kaip ir kada tavo gyvenime atsirado animacija?
Animacija jau nuo vaikystės buvo visai šalia, nes daug paišydavau. Bet konkrečiai ja pradėjau užsiimti studijuodamas VU Matematikos ir informatikos fakultete. Prie rotušės vyko kažkoks “Kino pavasario” renginys — dideliame ekrane rodė trumpus filmus ir pamačiau animacinį apie piratus (“Jolly Roger”, rež. Mark Baker). Jis buvo nupieštas ir suanimuotas labai paprastai, bet paliko didelį įspūdį. Ypač dėl to, kad buvo rodomas dideliame ekrane centrinėje miesto aikštėje. Aišku, sugalvojau, kad ir aš taip galėčiau nupiešti.
Iš vaikystės man itin ryškiai įsirėžęs japoniškas animacinis filmas „Basakojis Genas“ apie atominės bombos sprogimą Hirošimoje. Ar turi kokį nors ryškiai įsiminusį animacinį atsiminimą?
“Byvis ir Tešlagalvis”! Čia apie 1994 metus buvo, MTV per kabelinę televiziją Klaipėdoje pradėjo rodyti. Yra serija kur Byviui iš nosies pradeda bėgti kraujas ir Tešlagalvis visaip tą kraują mėgina sustabdyti.
Ką pasiūlytum pažiūrėt iš šiandieninės animacijos?
Siūlyčiau pažiūrėti Charlie Kaufmano “Anomalisa”, naujausią Hayao Miyazakio “The Boy and the Heron” ir dar toks puikus apynaujis serialas yra — “Scavengers Reign”.
Itin daug dėmesio susilaukė tavo statiniai piešiniai, vaizduojantys filmavimo grupės nuotykius – juos galima pamatyti tavo IG paskyroje. Panašu, tai suclickino su filmuotojais visame pasaulyje, žmonės gaminasi marškinėlius ir net darosi tatuiruotes su tavo piešiniais. Išleidai iš šių „komiksų“ knygelę „Filmset Chronicles“. Kaip visa tai prasidėjo?
Prasidėjo dirbant prie Kristijono Vildžiūno filmo “Dainos lapei”. Filmavome 2019 metų vasarą Širvintų rajone ir sugalvojau po pamainų nevažinėti namo į Vilnių, o likti nakvoti filmavimo lokacijoje. Tam pasiskolinau namelį ant ratų. Po kažkelintos pamainos vakarais pradėjau nuobodžiauti ir iš to nuobodulio pradėjau piešti greitus eskizus apie tai, kas nutiko filmavimuose. Labai greitai piešinius pastebėjo filmavimo grupė, filmo operatorius Jurgis Kmins paprašė leidimo darbus atsispausdinti ir pasikabinti studijoje. Nuo to laiko negaliu nustoti piešti apie filmuotojus.
Iš esmės šie tavo piešinėliai yra tarsi filmo stopkadrai. Sudėliojai juos į 1 minutės trumpuką. Ar nėra minčių išplėtoti šį siužetą ir sukurti filmą apie filmo kūrimą?
Yra ir minčių, ir jau pradėtų darbų. Esu apie tai parašęs trumpametražio animacinio filmo scenarijų. Mėginsiu su juo VDA animacijos magistrą apsiginti. Ir dar turiu ilgesnį siužetą. Tik jis virs ne filmu, o grafine novele. Anksčiau ar vėliau tikrai kažką parašysiu ir vaidybiniam filmui.
Kaip ir su kokiomis priemonėmis dirba šiuolaikinis animatorius? Juk nepiešia po vieną kadrą kaip anksčiau?
Daug skirtingų animacijos technikų yra. Tarkim 3D animatorius dirba stumdydamas trimates konstrukcijas, stop-kadro animatorius judina realius objektus, o prapieštinės animacijos kūrėjas būtent piešia po vieną kadrą kaip anksčiau. Aišku, dažniausiai piešia ne ant popieriaus, o naudojasi grafinėmis planšetėmis ir taip gauna truputį pagalbos iš skaitmeninių įrankių, bet esmė paprastai nesikeičia — kiekvieną kadrą reikia nupiešti.
Esi ne kartą dirbęs ir kaip režisieriaus asistentas aka “pirmukas”. Kokios šios pozicijos pareigybės?
Pirmasis režisieriaus asistentas sudarinėja filmavimo grafiką — kas, kada ir kokia eilės tvarka turėtų būti filmuojama atsižvelgiant į scenarijų, komandos užgaidas ir (labiausiai) aktorių užimtumą. Filmavimo pamainose koordinuoja aikštelę, pranešinėja visiem kas vyksta, aiškinasi, ar visi departamentai pasiruošę, prižiūri laiką. Pagrindinis darbo įrankis yra racija, o pagrindinis keiksmažodis yra “viršvalandžiai”.
Susidūrei su įvairiais skirtingais režisieriais. Kokį nupieštum vieną jų? O gal yra visus režisierius jungianti savybė?
Nemažai jų ir esu nupiešęs. Čia vienas iš jų:
Esi sukūręs ne vieną trumpametražį, kodėl nežengi į pilnametražio teritoriją?
Kažkada žengsiu, kantrybės!
Papasakok plačiau apie šiuo metu kuriamą naujausią savo darbą “Žvejybos uostas”…
Čia bus trumpo metražo animacinis filmas apie liūdnai pagarsėjusį Klaipėdos mikrorajoną “Žvejybos uostas”, liaudiškai vadinamą “Riportą”. Veiksmas vyksta 90-aisiais, kieme stovi užminuotas Mersedesas ir šalia jo būrelis vaikų sprogdina petardas. Filmas jau beveik baigtas, liko truputis animacijos (kurtos piešiant po vieną kadrą), garsas ir muzika. Kūrinyje yra pėdsakų iš alternatyvios muzikos pasaulio: animacijos fonus paišo Žilvinas Jagėla (Arklio galia), o muziką kuria Justinas Važnevičius (Banda Dzeta)
Pabaigai, kaip klaipėdietis, pasakyk, kaip įkvėpt uostamiesčiui gyvybės?
Gyvybės, manau, jau nemažai yra. Džiugina, kad vyksta BLON animacijos ir žaidimų festivalis, aktyvus Kultūros fabrikas, krebžda teatralai su Valentinu Masalskiu priešakyje, dr.Green koncertuoja “Herkuj Kante”, viskas lyg ir neblogai. Renginių tik galėtų daugėti. Lapkričio Dvidešimtosios Orkestre, kada koncertas uostamiestyje?!
Internete:
„Sketch Up“ interviu serija pristato vizualiųjų menų kūrėjus:
01: Plakatų kūrėjas Pijus Burakas
02: Komiksų autorė Miglė Anušauskaitė
03: Trimatės grafikos kūrėjas “CryingHorn” Andrius Balčiūnas
05: Iliustratorius Karolis Strautniekas
06: Tapytoja Inga Mrazauskaitė
07: Dailininkas Artūras Rožkovas
11: Fotografas Visvaldas Morkevičius
13: Iliustratorė Akvilė Magicdust
14: Tapytoja Rosanda Sorakaitė
16: Scenografė ir kostiumų dailininkė Rūta Stasevičiūtė
17: Fotografė ir grafikos dizainerė Aneta Urbonaitė
18: Generatyvinio dizaino kūrėjas Mindaugas Dudėnas
19: Gatvės menininkas Pidžinas
21: Iliustratorė Lena Klyukina
Komentarai