Festivalių sezonas jau taip arti, kad beveik užuodi žiemą pamirštą miegmaišio ir palapinės kvapą. Tačiau aplink tiek daug puikių tūsų, kad sprendimas, į kurį važiuoti, dažniausiai yra pats sudėtingiausias. Pažvelkime, kas vyks tėvynės ir apylinkių kloniuose bei slėniuose. Pamirškim tokius gigantus kaip “Roskilde”, “Glastonbury”, “Benicassim”, “Sonar” ar jau neblogai pažįstamą “Heineken Opener” ir atkreipkime dėmesį į truputį kuklesnius, bet ne mažiaus įdomius festivalius.
Jau kurį laiką interneto erdvėje ir klubuose šmėkščioja mįslingas “Sha: TRI :Ah” arba “:SHA:▽:AH:” pavadinimas. Atrodė, kad unikalus “Dropdead” festivalis, prieš kelis metus vykęs Vilniuje, nepaliko jokių pėdsakų. Kartu su renginio pabaiga iš miesto gatvių dingo itin spalvinga ir žanro prasme pakankamai laisvamaniška jo publika.
Prieš kelis metus pasirodęs Shidlo albumas “Saliami Postmodern” sukėlė nemažai šurmulio tiek savo originalia dešros pakuote, tiek ir savo turiniu. Tuomet rašiau apie “žaismingus “Šidlo” žongliravimus” ir šio atlikėjo stojimą “į geriausių lietuviškų tekstų autorių gretas”. Šiandien Shidlo vardas girdimas vis rečiau, o jo vietą užima Šventinis Bankuchenas, neseniai išleidęs savo best of kūrinių rinkinį “Mazuto vonia”. Prieš 6 metus Ore.lt kalbėjosi tuomet su dar nelabai žinomu atlikėju tiesiogiai.
Koncertas. Euforijos apimtos publikos ovacijos, pagyrimai, padėkos ir vėl skrieja į šviesų nutviekstą sceną. Ar kada teko susimąstyti, kad tai, ką girdi, skamba gerai toli gražu ne vien dėl atlikėjų profesionalumo? Apsidairyk. Ten, miniai už nugaros, netikėtai pamatai tylų žmogų prie pulto.
Kol kas pasaulyje yra vienintelė decentralizuota valiuta, BitCoin, kurios niekas nekontroliuoja, nesaugo ir kurią iškasti gali bet kas. Ja taip pat galima mokėti už įvairius dalykus ir netgi investuoti. Maža to, atsiskaitant BitCoin nereikia tarpininko, kuris užtikrintų valiutos patikimumą, pakanka pirkėjo ir pardavėjo. Ore.lt šiame straipsnyje apžvelgia daugiau nei dvi BitCoin puses.