Revoliucionieriaus, romantiko, patrioto, tremtinio, meilužio ir mąstytojo Janio Rainio kūryba įkvėpė pradėti tai, kas 2011-ųjų pavasarį buvo pristatyta gyvai prie poeto paminklo Rygoje bei išleista CD pavidalu.
vyriškiai grįžo su aštresnėmis gitarų novelėmis, kraujuojančiais (į stygas nuzulintais) pirštais, su amžiumi sukaupta pankiška patirtimi ir, tikėkimės, ne narkotikais išgauta jaunatviška energija
Vidutinio kalibro festivalių organizatoriai sprendė “xxx” tipo ekonomikai nesuprantamą užduotį – kaip didėjant paklausai ne didinti pasiūlą, o išlaikyti ją kokybišką
Dunian garsas savimi neša gerą emociją ir lengvumą. Vieniems jis primena Eskmo, kitiems Nosaj Thing, mums jis primena, kad laikas krautis kuprines į Pakretuonę, jaukiausią elektronikos festivalį – Sūpynės 2011.
Tomo Narkevičiaus – Fingalick vardas melomanų lūpas suvilgė 2009-ųjų pabaigoje, o šiandien jau sunku suskaičiuoti, kiek pasirodymų surengta, kiek gerbėjų prijaukinta ir netgi, kiek žanrų pačiupinėta. Pavargtų pirštai lankstomi vardinant, kuo paperka jo kūryba, bet aišku viena – joje širdies nors vežimu vežk.