Temos
FIN: Berlinalė 2009
Tenoriu pasakyti, jog Berlinalė – neaprėpiamas festivalis. O taip pat: laisvas, demokratiškas, politiškas, seksualus.
Antony and the Johnsons – The Crying Light (Secretly Canadian, 2009)
Nors šis albumas vienareikšmiškai laikomas „šviesesniu“ už savo pirmtaką I Am a Bird Now, bent pusė dainų vis tiek tiktų į sąrašą „muzika, kuri skambės per mano laidotuves“.
Ore Grotuvo 2008 Top 10. I dalis
Sausio viduryje pagaliau suvedėme pernai metų „Ore Grotuvo“ perklausų duomenis, o vėliau nusprendėme įrašyti ir šmaikštų podcastą…
Subjektyvūs A.B. rezultatai
Artūras Bumšteinas dažnai muzika besidominčiam lietuviui arba nelabai girdėtas vardas, arba asocijuojasi su ką čia nuslėpsi, mistiniais šiuolaikinės muzikos projektais bei festivaliais
Iš paskos pabėgančiam nuo pasaulio
Tiesa, kadangi anot M. Unamuno „šlovės dangus nėra labai erdvus“, galima tiesiog susirasti kažką, kas jau pažino visą tą turbūt neišmatuojamą niekybę. Tam iš visos širdies rekomenduoju Joris-Karl Huysmans „Atvirkščiai“.