Štai knyga-intelektualinis-tortukas. Šiaip tortukus siūlyčiau vartoti konditerijos įmonėse, o ne namų bibliotekoje. Tokia knyga nieko neužgaus, jos neužprotestuos leidybos etikos komisija, nepasmerks popiežiaus kanceliarija, ji nebus kaip grafitti raižoma ant senamiesčio skersgatvių. Nepyk, Giedre, bet su visa pagarba, nieko-nekeičiančių-knygų niekad nekolekcionavau..
Vasara – atostogų metas, kurio metu jauni žmonės tikisi kuo dažniau išsimaudyti purvynuose, ir kuo jie didesni, tuo geriau.Vasara – atostogų metas, kurio metu jauni žmonės tikisi kuo dažniau išsimaudyti purvynuose, ir kuo jie didesni, tuo geriau. Turiu omeny muzikos festivalius. Šią vasarą apsilankiau viename didžiausių Prancūzijos purvynų, festivalyje Vieilles Charrues.
Bet kas, kada nors buvęs festivalyje, žino barų ir tualetų svarbą tokiose vietose. Bet ne apie tai kalba. Šiuo atveju tai buvo didžiulis įvykis, didesnis, nei bet kuris prieš tai matytas, ir viskas, pradedant nuo muzikos ir baigiant eilėmis į dušą, pritrenkė savo mąstais. Važiavau, tikėdamasi nuotykio, ir jų buvo ne vienas.
Labiausiai išreklamuotas Lietuvos festivalis žadėjo daugybę žvaigždių ir puikią, tolerantišką atmosferą. Bet tam, kad patrauktum žmones, vien skambaus vardo kartais nepakanka… Nepaisant neoficialiai sklandančio gando, kad buvo parduota per septynis tūkstančius bilietų ir išdalinta maždaug tūkstantis kvietimų, žiūrovų akivaizdžiai trūko. Ir nepadėjo nei žadėtosios pramogos, nei Lino Karaliaus vegetariški kebabai ar improvizuotos vestuvės…
Lietuvos ekranuose neseniai įvyko miuziklo „Lakas plaukams“ (Hairspray) premjera. Šis filmas, patiksiantis ir įtiksiantis tokiai mistiškai būtybei, kaip „visa šeima“, yra Brodvėjaus miuziklo ekranizacija; o Brodvėjaus miuziklas sukurtas pagal režisieriaus Johno Waterso 1988-ųjų filmą tuo pačiu pavadinimu. Todėl tai puiki proga bent paviršutiniškai panagrinėti dalykus, apie kuriuos Lietuvoje, deja, beveik nekalbėta – apie Johno Waterso kūrybą, ir su ja susijusias sąvokas: camp, trash ir queer.