Apie albumo pasirodymą buvo pradėta klausinėti dar tada, kai tik pasklido žinia, jog buvęs INCULTO muzikantas suviliojo PIENO LAZERIŲ vokalistę ir jie dviese pradėjo kurti muziką. Sklido kalbos, kad jie varo kažkokia super-kokybišką elektroniką su velnias žino kokiais prieskoniais. Vienintelis tikras faktas, kad ta elektronika išties kokybiška.
Keliolika dar studijuojančių ar neseniai baigusių studijas LMTA aktorių išklausė įvairiausių Frans Weisz‘o patarimų, padėsiančių sužavėti režisierių castinge, nebijoti kamerų ar net gerai suvaidinti sekso scenose. Be to, master classo dalyviai per keturias dienas spėjo ne tik pasiklausyti režisieriaus, sukaupusio be galo didelę patirtį režisuojant įvairiausius aktorius (Elisabeth Trissenaar, Derek Jacobi), ne tik pažiūrėti ir iškart aptarti vienus garsiausių jo kūrinių („Charlotte“, „Boy Ecury“), bet ir suvaidinti kelias scenas iš specialiai šiam workshopui (praktiniam seminarui) į anglų kalbą išversto Lauros Sintijos Černiauskaitės scenarijaus „Artumo jausmas“. Žinoma, rezultatas toli gražu nebuvo idealus – tačiau tai tik dar kartą įrodė, kad tokių seminarų, ir apskritai tiek teorinių, tiek praktinių žinių apie aktoriaus darbą kine LMTA studentams tikrai trūksta.
Įsivaizduokite kiekvieno meno studento utopiją: vieniša sodyba, apsupta neaprėpiamų tolių, kurioje jus išskėstomis rankomis pasitinka organizatoriai, paima už rankytės ir vedasi pro neįtikėtinus workshopus (principas – pasidaryk pats), aikčioja nuo kiekvienos jūsų idėjos ir tuoj pat atneša tą gyvybiškai reikalingą vielos ritinėlį.
Prieš kelis metus norėjau nusipirkti šitą knygą anglų kalba Londone, gal ir gerai, kad to nepadariau… Mane kažkodėl varstė įsitikinimas, kad čia kokios vienos iš tų medaakiųnaujųjų ukrainiečių švieži memuarai iš Anglijos sostinės užkariavimo. Deja yra kitaip – jautiesi, tarsi knygą parašė tavo motina – tai nostalgiškas, tegu kartais ir kartus prisiminimas apie XX-ąjį amžių, apie vis sunkiau suvokiamus „kai tavo senelis buvo jaunas“ laikus.
Dar buvom užsukę į turgelius kaimo viduryje, ten labai stebina nešvara- kadangi niekur nėra asfalto, tai pardavinėjami bananai yra dedami tiesiai ant molingos žemės arba esant 40 laipsnių karščiui be jokių ledukų, šaldiklių ar kitokių technikos stebuklų, musių apsuptyje pardavinėjama žuvis ir mėsa. Beje, ji baisioniškai smirda ir net griaužia akis.