Temos
Frederic Begbeider “Trenkto jaunuolio memuarai”
Mano butas Paryžiaus priemiestyje, galvoje tokia sumaištis kaip per Harrod’s išpardavimą, o mano gyvenimas telpa į 100 puslapių. Aš kaip šprotas plaukioju didžiuliame lėbautojų būryje, kol prašvinta dar vienas rytas ir skaudančia galva krentu į draugės lovą. Prisigert ir gerai pasidulkint yra viskas, dėl ko kasdien atsimerkia mano akys.
Keep it real sąjunga
Kažkokie „Splinterlendai“, „Splinter imperija“, aibė projektų Londone ir Lietuvoje, artėjantis šokių muzikos festivalis, o jis dar teigia, kad gyvenimas sulėtėjo, darboholiškumas nežavingas ir ačiū Dievui. Mark Splinter pirmą kartą į Lietuvą atvyko prieš du metus, gyvena čia dar tik nepilnus metus, o jau spėjo tiek „prisidirbti“.
EITI ar NEITI naujais metais į teatrą?
Praeitais metais nusprendžiau atlikti nelengvą ir, kaip vėliau paaiškėjo, psichinei sveikatai pavojingą eksperimentą – ėjau į absoliučiai kiekvieną teatro premjerą. Vakarais po alinančios darbo dienos, savaitgaliais po triukšmingų vakarėlių, per speigą, per lietų, per purvyną tik tam, kad akylai stebėčiau, įtemptai galvočiau ir pagaliau galėčiau atsakyti, kam eiti į teatrą.
RC apdovanojimai @ Siemens arena
Kai žiemą užšąla ežerai, medžiai nuogomis rankomis išplešia paskutinius geros nuotaikos likučius, o vienintelė pramoga tupi namuose mažos juodos dėžutės pavidalu, belieka pasiimti maišą skrudintų kukurūzų ir eiti į cirką skambiu pavadinimu – “Radiocentro apdovanojimai”. Beje, šįkart tai buvo cirkas tikrąją to žodžio prasme: su raudonomis užuolaidomis, vokiškai švepluojančiu direktoriumi (Algiu Ramanausku) ir daug daug jaunų sielų, atsidavusių pop muzikai.
Nesakyk Mamai @ Gravity
„Nesakyk mamai“ berniukų mintis su savimi atsivesti ir savo tėtį tą šeštadienio vakarą į G man atrodė mažų mažiausiai begėdiška. Ką tėtis pagalvotų apie mane? O gal – ką aš pagalvočiau ir naujo sužinočiau apie tėtį? Palikęs galvą rakinamame stalčiuje namuose ir, žinoma, nieko nesakęs mamai, tyliai uždariau duris ir patraukiau savais keliais.