Temos
Lietuvos Hip-Hop apdovanojimai 2005
Būtų didžiausia neteisybė, jei mes labai rimtai žiūrėtume į praėjusį penktadienį praūžusius „Hip-hop apdovanojimus 2006“ ar net piktintumėmės jais, nes jie – tai tiesiog hiphopo subkultūros jaunystės išraiška su savo neva idealistiniais polėkiais, drąsia ir iššaukiančia apranga bei rėkavimu apie gatvės vertybes.
Check in @ Planetarium
Įėjusi į Planetariumą, aš supratau, kada ratai šiemet nemadingi. Matyt, rastamanų PR dirba. Pradžioje kalbėję maksimum triskiemeniais žodžiais (dža – gandža – džamaika ir bobmarli), jie prisiskaitė dvasinės literatūros ir paskleidė žinią, kad rūkyti žolę yra sveika ir rekomenduotina, ir visi tūsovščikai, paniekinę chemiją, ėmė investuoti į žemės ūkį ir kanapių industriją.
Frederic Begbeider “Trenkto jaunuolio memuarai”
Mano butas Paryžiaus priemiestyje, galvoje tokia sumaištis kaip per Harrod’s išpardavimą, o mano gyvenimas telpa į 100 puslapių. Aš kaip šprotas plaukioju didžiuliame lėbautojų būryje, kol prašvinta dar vienas rytas ir skaudančia galva krentu į draugės lovą. Prisigert ir gerai pasidulkint yra viskas, dėl ko kasdien atsimerkia mano akys.
Keep it real sąjunga
Kažkokie „Splinterlendai“, „Splinter imperija“, aibė projektų Londone ir Lietuvoje, artėjantis šokių muzikos festivalis, o jis dar teigia, kad gyvenimas sulėtėjo, darboholiškumas nežavingas ir ačiū Dievui. Mark Splinter pirmą kartą į Lietuvą atvyko prieš du metus, gyvena čia dar tik nepilnus metus, o jau spėjo tiek „prisidirbti“.
EITI ar NEITI naujais metais į teatrą?
Praeitais metais nusprendžiau atlikti nelengvą ir, kaip vėliau paaiškėjo, psichinei sveikatai pavojingą eksperimentą – ėjau į absoliučiai kiekvieną teatro premjerą. Vakarais po alinančios darbo dienos, savaitgaliais po triukšmingų vakarėlių, per speigą, per lietų, per purvyną tik tam, kad akylai stebėčiau, įtemptai galvočiau ir pagaliau galėčiau atsakyti, kam eiti į teatrą.