Ankstus penktadienio vakaras, o aš, pasivadinus vieną kolegą, skubu vykdyti misiją – apžiūrėti kaip, kas, kur, su kuo ir kodėl dėsis klubo MUSĖ, kurį į pasaulį paleisti sumanė alternatyvios scenos atstovė SPIČKI su draugais, atidaryme
Bosas nupirko mano principus pasiūlęs bilietą už dešimt svarų ir įtikinęs žodžiais: „buvau visuose jų Brixton Academy koncertuose, jie arba buvo labai geri, arba bent kas nors susimušdavo ant scenos“
Koncertai buvo fantastiški: jaukūs, ironiški, isteriški, vežantys ir be galo kūrybingi. Klube New Style – su garso problemomis, Drambliuose – be jokių bėdų, abiejuose – su bisais.
Nada, Fedia – turbūt kaip nors taip ar panašiai galėtų pradėti savo apžvalgą apšepęs Castor ir Polluxas, kuriam kultūra sustojo apytiksliai, rodos, 1975-aisiais.
Knyga tiesiog pribloškianti. Jaudinanti. Teisinga iki paskutinio siūlo, todėl skaitydama net pamiršau, jog skaitau.