Andrius Pulkauninkas įmontuotas į interviu prabyla: “Tai buvo pirmas bandymas Lietuvoje parodyti muzikinį spektaklį su šiuolaikiniu šokiu.” Nežinia, kiek objektyvios tiesos jo žodžiuose, bet spektaklį pažiūrėti smalsu. Vienas projekto iniciatorių – Rokas Radzevičius grupės “Skylė” įkūrėjas ir vienas Lietuvos hipių festivalio “Gėlių naktys” organizatorių.
Apskritai dauguma muzikos, pasiekiančios mūsų ausis iš Rusijos, yra tikras šūdas. Dauguma – tai Naujosios Vilnios daugiabučių sienas drebinantys, chirurgine plastmase atsiduodantys ir puikiai prie sostinės taksisto Genadijaus odinės liemenės derantys ritmai, persmelki pigia meile, „Sovetskoje“ šampanu bei traukiniais tarp Penzos ir Čeliabinsko.
„Gyvenimo žaidimas“ po trumpo pasirodymo Skalvijos dokumentinių filmų festivalyje, nuo sausio 13 pradedamas rodyti Skalvijos ir Vingio kino teatruose. Dviejų jaunų režisierių Henry Alex Rubin ir Dana Alan Shapiro dokumentinis filmas pasakoja apie neįgalius žmones, netekusius savo rankų ar kojų, kurie žaidžia komandinį regbį.
O visgi tai nėra literatūra, kaip aš ją įsivaizduoju. Detektyvus, kaip, beje, ir meilės romanus – net pačius garsiausius – visuomet laikiau laipteliu žemesne rašliava nei filosofinius veikalus, postmodernistų išsikalinėjimus ar realistų paslėptaprasmius romanus. Knygos, kurių paskirtis – tik linksminti […]
Nauji metai – naujos linksmybės, bet kol dar nepasodinom gėlyčių ant indie rock kapo ir mojuodami glowsticks neišsilakstėm po mutavusio reivo tūsus, galima paklausyt LARRIKIN LOVE. „New Musical Express“ pagyrimų išlepintų grupių žavesiui pradėjus blėsti, gudresni atlikėjai pradėjo bėgti nuo etiketės „indie rock“.