Apžvalgos
“Transmediale 2014” nušvitimai ir prisiminimai
“Vakarinė žara”? Transmediale – medijų ir skaitmeninio meno festivalis, jau 27-ąjį kartą vykstantis Berlyne. Šių metų festivalio tema – “afterglow”. Lietuvių kalba šis žodis reiškia “pošvytį” ar “vakarinę žarą”. Informacinės visuomenės pasaulyje saulėtos dienos reprezentavo laiką, kuomet žmonės tikėjo naujos emancipacinės erdvės atsiradimu vystant technologijas – anot Transmedialės kuratorių, šiandien technologijų saulė jau nusileido, liko tik truputis žaros.
“Santa” tvoja, bet nepakankamai
Režisieriaus Mariaus Ivaškevičiaus “Santa” aplankė mus pavėlavęs daugiau nei mėnesiu, kai kiemuose mėtosi spyglius numetusios eglutės, o supermarketuose jau pradeda spurdėti Valentino širdys. Mariaus debiutas pilnametražiame kine buvo atidėliojamas dėl noro pristatyti žiūrovui tobulą rezultatą. Režisierius žinomas kaip pjesių „Madagaskaras“, „Mistras“ ir daugybės atsiliepimų sulaukusio spektaklio „Išvarymas“ autorius.
Europos festivalių derlius
Olandijoje 5-tą kartą išdalinti Europos festivalių apdovanojimai. Deja, šiemet be ceremonijos, kurioje pasirodė kaimynai Prata Vetra, daugiau baltiškų akcentų nėra. Arčiausiai buvo latvių “Positivus”, patekęs tarp Vidutinio dydžio festivalio nominantų (pilnas sarašas – teksto pabaigoje). Lietuvoje netrūksta geros atmosferos ir jaukumo, tačiau įdomios ir solidžios programos šiemet ir vėl reikės ieškoti Latvijoje, Lenkijoje arba kur nors toliau.
Filmas “Redirected” – už Lietuvos veiksmo kiną
Šiandien vakare prasideda filmo “Redirected / Už Lietuvą” žygis per Lietuvą. Naujasis režisieriaus Emilio Vėlyvio & Ko. kūrinys bus rodomas beveik visose “Forum Cinemas” kino sistemos salėse. Ir ne vieną dieną. Ar užteks tokiam blitzkrieg’ui patrankų mėsos, t.y. žiūrovų? Nuo 2013-ųjų pavasario pradėta gana spalvinga ir išradinga reklaminė kampanija jaukino mus prie minties, kad pažiūrėti šį filmą – tiesiog būtina. “Forum Cinemas” kinomarketas sako, kad vienu metu gali sutalpinti apie 2.300 žiūrovų.
20 oriausių 2013-ųjų albumų
Kiekvienais metais atrodo, kad jau nebebus muzikos, galinčios pasiekti vis giliau esantį wow mygtuką. Tačiau šis reiškinys nesustoja stebinti savo potencialu dirginti, pasakoti, rodyti, vesti. Įdomu, kada pripažinti atlikėjai bando palikti savo komforto zonas. Smagu, kai, atrodytų, iš niekur išnyra atlikėjas, pataikantis į momentą čia-ir-dabar, dar smagiau, kai atlikėjo neišeina suklasifikuoti ir numesti į vieną ar kitą stilių.