Sunku ką nors ir pasakyti. Jeigu tai būtų pirmasis Pravdos festivalis, būtų galima tikėtis, kad kitais metais bus geriau. Bet atvirkščiai – trečius metus vykstantis festivalis dėsningai blogėja.
Pavasaris šiemet pasitiko pilnomis kišenėmis linksmybių. Penktadienį Kaune kardais mojavo japonų samurajus, o šeštadienį vilniečiai sprendė dilemą „Milligan vs. Superpitcher“. Aš rinkausi pastarąjį – žadėjo daug meilės…
Ištikimas karalienės marimbos riteris Nebojša Jovanas Živkovičius ir vėl lankėsi Vilniuje. Šįsyk jam talkino dar trys perkusijos kariai: mūsų žemietis Pavelas Giunteris, kostarikietis Fernando Meza ir amerikietis Benjaminas Tothas. Visi kartu jie priklauso „The Jovan Percussion Project“ ordinui.
Šiais laikais, kai jau nebeužtenka diplomatinių veiksmų tarptautiniams ryšiams gerinti ir stiprinti, gaivus jaunimas imasi savo individualių būdų. Taip atsitiko ir praeitą šeštadienį “Ramybės” kultūros centre. Čia, tiesiai iš pirmojo bandymo Šiauliuose, apsiginklavę laisvos roko muzikos idėjomis, sugužėjo marga krūva muzikantų – latviai MONA DE BO, estai HONEY POWER ir lietuviai BRAINERS.
Kartais lieka tik stebėtis, kokie esame išlepę. Verkšlename, kad vakarėliams Vilniuje trūksta dvasios, naujų vietų, galų gale, kitokios muzikos. Vos tik visa tai mums pasiūloma – kažkodėl raukomės bei sakome „kitą kartą…“ ir, žinoma, verkšlename toliau. Ir darosi neramu, kad kažkokių nusistatymų nekeičia nei autoritetingų muzikantų vardai, nei originalios reklaminės kampanijos, nei patogi veiksmo vietos lokacijos vieta.