Kol kritinė masė tautiečių oro špagomis vaikė pseudoslibinus, įvardinamus seksualinių mažumų vardu, sąmoningi piliečiai savyje ugdė toleranciją. Visgi iki visuotinės empatijos lietuviams dar toloka, tad neandertaliečių laužus primenantys pasisakymai dar ilgą laiką sulauks minios ovacijų. Tokią reakciją sukėlė ir baltišką kultūrą puoselėjančio festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatorių pasisakymas, neva jų renginyje „iškrypėliams“ vietos nėra.
Buvau JUDESY. Bespoksodama į visus tuos aktyvius ir vis kažkuo užsiimančius žmones, rimtai susimąsčiau apie gyvenimišką pasyvumą. Nežinau ar taip tik atrodo, bet tikrai ne retas (tame tarpe ir aš), kam tingėjimo filosofija (http://www.tingejimofilosofija.lt/) ne prie širdies, zyzia ir zyzia, kaip reikia kažką daryti, sako, visapusiškai auginti asmenybę: „nuo rytojaus pradedu bėgiot“ arba kruopščiai susigrafuoja naują mėnesio kalendorių ir nuo pradžių susižymi keturiolika savaitės dienų (ryškiai per daug) – „keltis šeštą ryto, paskaityti knygą, mokytis piešti – kas dieną po tris buitinių daiktų eskizus“ ir t.t.
Šiemet antrą kartą įvyko apdovanojimai „T.Ė.T.Ė.“, kuriuose buvo įvertinti 2012-ųjų Lietuvos alternatyvinės muzikos nuopelnai. Kartu su diskinio pjūklo formos prizu, tėvas perėmė ir ankstesnio mamos sugyventinio, apdovanojimų „A-LT“ bėdas: kaip apjungti ir įvertinti margaspalvę pogrindžio kalvę? Keistokai atrodo, kai sportiniai vertinimo kriterijai taikomi visiškai subjektyvioje muzikos sferoje.
Festivalis “Judesy” – muzikos, judesio ir veiklų festivalis, skatinantis ne tik keliauti, pažinti, atrasti, bet visų šių dalykų apsuptyje ir kurti. Judėjimas čia įprasminamas įvairiomis išraiškos formomis – tai ir sklindantys muzikos garsai, šokis, fotografijoje užfiksuotos judesio akimirkos, kupini veiksmo kelioniniai filmai bei netikėtai persipynusios kitos veiklos.
Baro įkūrėjas Ronis Šmitas: “Baras tokiu pavadinimu nebūtinai turi būti skylė, kurioje pigus alus ir apsimyžę klientai.”