Jau praėjo tie laikai, kai melomanams reikėjo pristatinėti Mišą Skalskį aka 96wrld. Ne vien dėl to, kad ką tik baigęs mokyklą, elektroninės muzikos kūrėjas yra dažnas svečias skirtingose scenose, bet ir dėl to, kad jo muzika jau kalba už jį patį. Kokia ta kalba?
Punk’s not dead? Pankai – ne diedai! Galbūt gatvėse mažiau spalvotų skiauterių ir užrašų ant odinių striukių nugarų, tačiau tarp mūsų, neabejotinai, daug pankų. Nenorinčių plaukti pasroviui popkultūros kanalizacijos vamzdynais, kuriančių savo paralelinį gyvenimą. Praverti šio pasaulio uždangą galėsi jau spalio pradžioje, kada “Pogo” klube legendinė Vilniaus pankroko grupė Erkė Maiše pristatys savo naujausią albumą “Kelio atgal nėra”.
Savaitgalis Berlyne prasidėjo trečiadienį. Išties mieste, kuriame vyrauja nematerialus ir “kultūros kūryba” paremtas darbas, savaitės dienos dažnai pamirštamos. Pavyzdžiui, šią savaitę svarbios buvo valandos – kaip nepražiopsoti “First We Take Berlin” ir Berlyno festivalio koncertų įvairiuose miesto klubuose bei Tempelhofo oro uoste.
Rugsėjo 25-ąją numatyta buvusio mūsų bendradarbio, režisieriaus Romo Zabarausko filmo “We Will Riot” aka “Streikas”, premjera. Tai turbūt pirmasis lietuviškas meninis filmas taip stipriai susijęs su muzikiniu pasauliu. Filmo kūrėjai kvietė mus filmuotis masinėse “klubinėse” scenose, vėliau tyzino making of’ais. Mark Splinter visada stovėjo šalia režisieriaus ir kaip koks Krapikas Kazlauskui patarinėjo, kaip geriau viską padaryti muzikos srityje.
Vasaros pabaigoje praeivių dėmesį patraukė jau gerokai apmirštas kino teatras “Lietuva”, tapęs savotišku Vilniaus įtakos zonų dalinimosi kovų simboliu. Būtent jo fasadą savo pirmajai “drobei” pasirinko Vilniaus gatvės meno festivalio organizatoriai. Dabar čia jau puikuojasi vilniečio ekspatriato Ernesto “Zacho” Zacharevičiaus kūrinys – marionetes primenantys žaidžiantys vaikai tarp didžiulių delnų.