Ar kada pagalvojote, jog besikeičiant muzikantų išvaizdai, koncertų vizualizacijoms, scenų konstrukcijoms, fanų atributikai, fizinis albumas išliko beveik toks pat? Tiesa, pereinant nuo vinilinės plokštelės prie kompaktinės, jos dydis šiek tiek sumažėjo, tačiau daugiau pakitimų, žvelgiant vizualiai, ne itin daug. Situacija pradėjo keistis, kuomet iTunes sumanė muziką perkelti į skaitmeninę erdvę, tačiau tai iš albumo atėmė vieną didžiausių, vis dar įrašų parduotuvėse besilankančių senamadžių džiaugsmų, – viršelį su lankstinuku, kuriame dainų žodžiai, nuotraukos, vieta muzikantų parašams bei kitos pridėtinę vertę suteikiančios smulkmenos.
Tiek M.A.M.A, tiek T.Ė.TĖ. apdovanojimai sulaukė nemažai kritikos iš įvairių muzikos žurnalistų arba kitaip su muzika susijusių žmonių, bendra daugumos pozicija aiškiai oponavo senam televiziniam M.A.M.A.’os „sukirpimui“, bet tuo pačiu ir neaiškiai T.Ė.T.Ė.’s pozicijai. Visgi, tiesioginių pasiūlymų, kokia linkme galėtų judėti tokie renginiai, savotiškai pretenduojantys apvainikuoti visos lietuviškos scenos metų pasiekimus, nebuvo tiek daug.
Buvau JUDESY. Bespoksodama į visus tuos aktyvius ir vis kažkuo užsiimančius žmones, rimtai susimąsčiau apie gyvenimišką pasyvumą. Nežinau ar taip tik atrodo, bet tikrai ne retas (tame tarpe ir aš), kam tingėjimo filosofija (http://www.tingejimofilosofija.lt/) ne prie širdies, zyzia ir zyzia, kaip reikia kažką daryti, sako, visapusiškai auginti asmenybę: „nuo rytojaus pradedu bėgiot“ arba kruopščiai susigrafuoja naują mėnesio kalendorių ir nuo pradžių susižymi keturiolika savaitės dienų (ryškiai per daug) – „keltis šeštą ryto, paskaityti knygą, mokytis piešti – kas dieną po tris buitinių daiktų eskizus“ ir t.t.
Šiemet antrą kartą įvyko apdovanojimai „T.Ė.T.Ė.“, kuriuose buvo įvertinti 2012-ųjų Lietuvos alternatyvinės muzikos nuopelnai. Kartu su diskinio pjūklo formos prizu, tėvas perėmė ir ankstesnio mamos sugyventinio, apdovanojimų „A-LT“ bėdas: kaip apjungti ir įvertinti margaspalvę pogrindžio kalvę? Keistokai atrodo, kai sportiniai vertinimo kriterijai taikomi visiškai subjektyvioje muzikos sferoje.
Viena istorija rinkinyje „Gražiausios lietuvių pasakos“ kalba apie tabokinę, kurią atidarius jauniausiam broliui „išauga“ namas su sargyba, o patiesus staltiesę, ji apsikrauna gardžiausiais patiekalais ir gėrimais. Vėliau šiuos daiktus pavagia karalaitė ir už tai ji baudžiama išdygusiais ragais, kuriais kaip burtais manipuliuoja jauniausias pasakos brolis .