Straipsniai
„Kino pavasario 2012“ dienoraštis
„Kekšė“ – puikus „pseudo-autorinio kino“ pavyzdys, kuomet kantriai kenti kiekvieną juostos minutę, bevilitiškai bandydamas įtikėti, jog prieš akis matai meną.
Jamie Woon @ Loftas, kovo 24 d.
Vienas tų vakarų, kai įsitikini, jog muzikanto negali vertinti nepabuvęs jo koncerte.
Edvinas Pukšta: „Kino pavasario programoje – nei vieno primestinio filmo”.
Turime net kelis kino festivalius, o vienas didžiausių ir sėkmingiausių, turbūt niekas nepaprieštaraus – Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“.
Kai interneto ne gana: Vilnius Temperature On Stage #1
Garbanotas bosistas sugrojo už kiekvieną jiems paaukotą centą.
Apie meno rinką. II dalis, arba kapitalistinis antikapitalizmas ir Berlinalė 2012
Vis dėlto Berlinalė turi politinio festivalio reputaciją. Kodėl? Pavydus atsakymas: nes po Kanų ir Venecijos nebelieka gerų filmų, todėl reklamuojamasi politinėmis aktualijomis.