Dažnam atlikėjui tiek Lietuvoje, tiek kitose panašaus dydžio valstybėse tenka užduoti sau klausimą: „būti ar nebūti“. Būdama kone dvigubai mažesnė už mūsų gimtinę, Estija ir jos muzikos idealistai tikina, jog būti privaloma ir apsimoka. Tą daro ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais, kaip ir visai neseniai krūvas įvairiausiais reikalais užsiimančių muzikos atstovų sutraukęs festivalis „Tallinn Music Week”.
Frankofonijos dienos pasiekė savo: nepajusti prancūziškos dvasios buvo neįmanoma.
<..> muzikinė raiška priartėjo prie metafikcijos, tai tapo ištisų istorijų apie neegzistuojančius fantomus kūrimas. Tai iki šiol neišsemiama forma, tereikalaujanti atpalaiduotos vaizduotės, privengiant išmintų vieškelių, o procese – daugiau erdvės atsitiktinumui, klaidoms, randomizacijai <..>
Prancūzaitė Vilnių prisimena kaip miestą, kuriame gerbėjams pasirašinėti reikėjo ant kojų ir rankų.
Ore.lt kyštelėjo nosį į RedBull Music Academy Sessions Vilnius 2011. Ir pažiūrėjo, ką įdomaus pasakojo Mark de Clive-Lowe, kuris atsipūtęs dėliojo RBMA principus, kad muziką kurti dabar gali mažne kiekvienas, o studijai užtenka lapiko su USB prieduku, tad kodėl neturėtum […]