Žiaurus dalykas tas antrojo albumo virusas, pražudęs ar į šešėlį nustūmęs jau ne vieną perspektyvų ir didelį kolektyvą.
Lapkričio mėnesį Menų spaustuvėje įvyko Gintaro Varno režisuota Federico García Lorca’os pjesės „Publika“ premjera. XX a. ispanų dramaturgo ir poeto pjesė „Publika“ pirmąsyk buvo išspausdinta praėjus keturiasdešimčiai metų po autoriaus mirties.
Kur besi, ten – Serge Gainsbourg. Juokuose yra tik šiek tiek juokų – šis vardas susieja ir Placebo, Arcade Fire, Kylie Minogue, Herbaliser, ir John Zorn /Tzadik, Marc Ribot, Medeski, Martin and Wood, netgi Bob Marley šeimą.
Carrollis – tai Kerouacas be kelio, Burroughsas be bekompromisio gebėjimo haliucinuoti, Milleris be veidrodžio, J. Carrollį perskaičius „Krepšininko dienoraščius“ belieka įsivaizduoti tokį, kokį jis save ir aprašė – žiauriai gyvą bachūrą žiauriai prigesusiomis akimis.
“Visuomenė nemėgsta mūsų, visuomenė mus ignoruoja, visuomenėj pilna šūdo ir musių, visuomenę kankina paranoja.”