Straipsniai
Narkotikų išpuikėliai (trumpai apie „Krepšininko dienoraščius“)
Carrollis – tai Kerouacas be kelio, Burroughsas be bekompromisio gebėjimo haliucinuoti, Milleris be veidrodžio, J. Carrollį perskaičius „Krepšininko dienoraščius“ belieka įsivaizduoti tokį, kokį jis save ir aprašė – žiauriai gyvą bachūrą žiauriai prigesusiomis akimis.
WASTED BULLETS – “Sistemos apgautas” (Wasted Bullets, 2010)
“Visuomenė nemėgsta mūsų, visuomenė mus ignoruoja, visuomenėj pilna šūdo ir musių, visuomenę kankina paranoja.”
AVASPO – „Niagara“ (Eureka, 2010)
Gruodžio vidurys. Labanoro giria. Automobilio žibintai plėšia iš tamsos snieguotus siluetus. Prietemoje krenta AVASPO “kriokliai”. Tarsi iš “Tvinpykso” titrų. Klausyti vairuojant nerekomenduojama.
Pievos – Paprastas pasaulis (Dangus, 2010)
Grupę Pievos žino kiekvienas ausylesnis Mėnuo Juodaragio lankytojas, o ir nemažai kitų melomanų. Jei ši grupė galbūt kam nors asocijuojasi su gotais ir daina „Sesuo mirtie“, tai perklausius jų naująjį albumą „Paprastas pasaulis“ visas juodumas išsisklaido.
Davide Levine: „Teatras – lyg šiukšlynas. Forma mirusi, bet dalys naudingos.“
Menininkas David Levine teatrą maišo su performanso ir vizualiaisiais menais, taip kvestionuodamas tradicinio teatro struktūrą, kas neįdomu Lietuvoje gerbiamiems teatralams.