Iš gelmių brėkštant grindis virpinantiems žemiems gaudesiams, bendra atmosfera užhipnotizuoja ir nusitempia su savimi į stojančio laiko zoną.
Būgnai, gitaros ir tipiškas britiškas Sam Eastgate vokalas suteikia sintezatorių skambesiui reikiamą atsvarą, paversdamas albumą tikru šokių aikštelės hitu.
Visada svarstėt, kaip Mačiūno chebra žiūrėjo tokius filmus kaip Yoko Ono „Užpakaliai“ (No.4, arba Bottoms)? Mes nežinom, bet ateikit ir parodykit.
Kol menininkai bando minėtais trimis ir kitais neminėtais būdais patekti į Čelsio galerijas Niujorke, pasidomėsime kas ir kodėl perka jų darbus.
Noriu pateikti Tricky citata iš vieno paskutinių jo interviu: „Dabar vaikiams labiau rūpi atsidurti ant žurnalo viršelio, nei sukurti išskirtinį albumą, kuris įeitų į muzikos istoriją.”