Bosas nupirko mano principus pasiūlęs bilietą už dešimt svarų ir įtikinęs žodžiais: „buvau visuose jų Brixton Academy koncertuose, jie arba buvo labai geri, arba bent kas nors susimušdavo ant scenos“
Viskas čia apie laisvą saviraišką ir požiūrį. Aaronas sutiko atsitraukti trumpam nuo darbo ir pakalbėti apie kūrybą, Ameriką ir meilę gitarai.
Tais laikais, kai dar nebuvo youtube, kai kultinė grupė MANGO dar negalvojo apie išsiskyrimą, o YVA – apie susikūrimą, Suopio ir Rambyno Ramonų šeimyna jau kepė hitus.
Koncertai buvo fantastiški: jaukūs, ironiški, isteriški, vežantys ir be galo kūrybingi. Klube New Style – su garso problemomis, Drambliuose – be jokių bėdų, abiejuose – su bisais.
Jau prieš geras kelias savaites niekaip negalėjau suprasti, kodėl visi didžiųjų prekybos centrų atsiunčiami katalogai nuspalvinti raudonom spalvom ir pusė informacinio žurnalo reklamuoja ypatingas kinietiškas šiukšlytes.