Temos
[Book Ore]J.Ivanauskaitė “Mėnulio vaikai”
Gal nepradėsiu seilėtis, kaip kokia trylikametė panelė, kad „vajė,vajė, Jurgos knygą surijau iš karto“ neaišku, ar tiesiogine prasme, ar ne. Bet J. Ivanauskaitę tikrai reikėtų pagirti už gerai padėliotus žodžius, kurių garsynas, balsės, priebalsės ar dar velniažin kas ne trukdo, o padeda skaityti, ir atrodo, kad tekstas išlietas ir teka kaip upės.
Tomas Arūnas Rudokas “Pornomūza”
Laimė gyventi Antakalnyje man suteikė kitą, kone lygiavertę laimę pažinti Tomą Arūną Rudoką. Ar šiuose sakiniuose reikia kabučių žodžiams “laimė”? Vis dar neapsisprendžiu. Smagu pažinoti kažkokį viešesnį, nei pats, asmenį. Bet ar smagu pažinoti pastarųjų metų literatūrinio Lietuvos gyvenimo nevykėlį numeris vienas?
Jun’ichiro Tanizaki „Katė, vyras ir dvi moterys“
Štai knyga-intelektualinis-tortukas. Šiaip tortukus siūlyčiau vartoti konditerijos įmonėse, o ne namų bibliotekoje. Tokia knyga nieko neužgaus, jos neužprotestuos leidybos etikos komisija, nepasmerks popiežiaus kanceliarija, ji nebus kaip grafitti raižoma ant senamiesčio skersgatvių. Nepyk, Giedre, bet su visa pagarba, nieko-nekeičiančių-knygų niekad nekolekcionavau..
Vieilles Charrues@Carhaix
Vasara – atostogų metas, kurio metu jauni žmonės tikisi kuo dažniau išsimaudyti purvynuose, ir kuo jie didesni, tuo geriau.Vasara – atostogų metas, kurio metu jauni žmonės tikisi kuo dažniau išsimaudyti purvynuose, ir kuo jie didesni, tuo geriau. Turiu omeny muzikos festivalius. Šią vasarą apsilankiau viename didžiausių Prancūzijos purvynų, festivalyje Vieilles Charrues.
Sziget festivalis II arba likimo labirintai
Bet kas, kada nors buvęs festivalyje, žino barų ir tualetų svarbą tokiose vietose. Bet ne apie tai kalba. Šiuo atveju tai buvo didžiulis įvykis, didesnis, nei bet kuris prieš tai matytas, ir viskas, pradedant nuo muzikos ir baigiant eilėmis į dušą, pritrenkė savo mąstais. Važiavau, tikėdamasi nuotykio, ir jų buvo ne vienas.