Dešimties susigundęs klasikiniu soul, penkiolikos suviliotas hip-hopo ir didžėjavimo, Londone besitrinantis Liamas Large šiandien yra vienas solidesnių 45 kartus per minutę apsisukančių septyncolių plokštelių kolekcionierių. Žinoma, neapleidžia ir grojimo, kūrybos bei meilės hip-hopo kultūrai. Prieš penkiolika metų grojiko karjerą pradėjęs […]
Jis prieina lengvais žingsniais, tada aštriu rankos judesiu kilsteli savo so 80’s so funky tamsintus akinius tam, kad gudriai mirkteltų prašydamas ugnies. Jam aštuoniolika, jai taip pat ir jie abu tvankioje naktyje, du metrai po žeme. Tvoja elektrotech, čia “1 gram of eros” požemis ir kai lipu laiptais į viršų žiūrėdama sau kelio matau, kas po sijonu mergaitės ateinančios link manęs.
Bandantys įrodyti, kad ir Lietuvoje yra šis tas gero bei agituojantys studentus neišskristi į užsienį, turėtų ne kurti plakatus su abejotinais šūkiais, bet dalinti “Apartment of Steel”. Klausytos, nuklausytos ir draugam išdalintos „Rainbow“ bei „Lapė“ (dar neseniai iš Golden Parazytho […]
Šis 2003 metais sukurtas Igno Jonyno filmas daug kuo panašus į „Šokantį kirminą“ – istorija pasakojama detektyviškai, estetiškas filmavimas ir garsas, sudėtingas siužetas. Istorija tokia – pas savo sūnų į kalėjimą atvyksta mama, kadaise palikusį jį iš karto po gimdymo. Ji bando įtikinti savo sūnų išduoti savo draugus, nusikaltimo bendrininkus, ir vykti su ja į Prancūziją, kur ji dabar gyvena. Įtikinėdama ji nupasakoja jo tėvo ir senelio gyvenimus.
Ignas Jonynas šiaip jau yra teatro režisierius, surežisavęs daugiau nei dešimt spektaklių. Jo naujausio filmo veiksmo vieta – taip pat teatras, kur vaidinama Ruggero Leoncavallo (dėl kurio operos „Bohema“ Vilniuje dabar išprotėjęs kiekvienas save gerbiantis snobas) opera „Pajacai“. Šios XIX a pabaigos operos esmė – parodyti gyvenimą tokį, koks jis yra iš tikrųjų, būtent – be pagražinimų ir kaukių.