Apžvalgos
Vilniaus Mesijaus ironija
Gegužės pabaigoje MC Mesijus pristatė “Paskutinį repo albumą”. Pasigedęs rimtesnių šio albumo apžvalgų, prisėdau surašyti savo mintis, analizuodamas visų pirma Mesijaus tekstus. Šie tekstai, mano manymu, reprezentuoja šiuolaikinio Vilniaus, naujos kartos/santvarkos požiūrį, dilemas ir vertybes. Kas yra Mesijaus Vilnius ir Vilniaus Mesijus: post-sovietinė Lietuva ar post-moderni Lietuva?
“Sūpynės 2013” arba no festival for old men
Ar tai senatvė kimba į kulnus, ar nebe tie batai, bet lietuviškuose festivaliuose tampa vis nuobodžiau. Pirmasis rimtas vasaros festivalis “Sūpynės” visada buvo kažkas nestandartinio, bet toks jausmas, jog šio renginio augimo progresas strigo novatoriškumo stadijoje ir nuėjo link sauso reivo koncepto su meniniais intarpais, kurie – kone tik dėl sportinio intereso.
Metas pasirinkti geriausią vasaros festivalį (II dalis)
Po pirmosios dalies vis labiau ir labiau sąžinę graužė priekaištai, kad reikėtų pridėti tą ar aną margaspalvį karavaną. Vienas po kito gulė nepaminėti festivaliai, mirgėdami savo programomis-pramogomis, spraudėsi, brukosi, kišosi ir sukrito į antrąją šios vasaros festivalių gido dalį. Per tą laiką taip ir neįtikino renginiai, neturintys savo veido, taip pat nesužavėjo ir festivaliai, kuriuose šviečia prigesusios žvaigždės: Shaggy (iš pranešimo spaudai: “Shaggy buvo nominuotas Grammy net 5 kartus ir laimėjęs šį apdovanojimą už geriausią reggae albumą „Boombastic“, bet juk tai buvo prieš… 18 metų), Clawfinger (jau prieš 4 metus a.a. “B2G” šitie švedai atrodė …senoviškai) ar dar blogiau Hadouken! (galėtų skambėti iš prakutusio šaltuko audinės) – visiška šikna, ką ir komunikuoja vieno festo plakatai.
Metas pasirinkti geriausią vasaros festivalį (I dalis)
Festivalių sezonas jau taip arti, kad beveik užuodi žiemą pamirštą miegmaišio ir palapinės kvapą. Tačiau aplink tiek daug puikių tūsų, kad sprendimas, į kurį važiuoti, dažniausiai yra pats sudėtingiausias. Pažvelkime, kas vyks tėvynės ir apylinkių kloniuose bei slėniuose. Pamirškim tokius gigantus kaip “Roskilde”, “Glastonbury”, “Benicassim”, “Sonar” ar jau neblogai pažįstamą “Heineken Opener” ir atkreipkime dėmesį į truputį kuklesnius, bet ne mažiaus įdomius festivalius.
Kas (ne)susikerta “Centre” ?
“Mulenružiškai” raudonai mirksinti “Romuva” pasitinka pirmuosius festivalio “Centras” lankytojus abstrakčia Tado Černiausko paroda “Paintography” ir keliais objektais. Vienas jų – holografinė garso skulptūra „SnubCube“. Vaizdo meno kūrėjas Rimas Sakalauskas atspindžio principu projektuoja holografinę animaciją, o juvelyrė Marija Ražinskaitė kuria techniškai fragmentišką skulptūrą bei garso takelį iš konkrečių garsų.