Buvau JUDESY. Bespoksodama į visus tuos aktyvius ir vis kažkuo užsiimančius žmones, rimtai susimąsčiau apie gyvenimišką pasyvumą. Nežinau ar taip tik atrodo, bet tikrai ne retas (tame tarpe ir aš), kam tingėjimo filosofija (http://www.tingejimofilosofija.lt/) ne prie širdies, zyzia ir zyzia, kaip reikia kažką daryti, sako, visapusiškai auginti asmenybę: „nuo rytojaus pradedu bėgiot“ arba kruopščiai susigrafuoja naują mėnesio kalendorių ir nuo pradžių susižymi keturiolika savaitės dienų (ryškiai per daug) – „keltis šeštą ryto, paskaityti knygą, mokytis piešti – kas dieną po tris buitinių daiktų eskizus“ ir t.t.
Šiemet antrą kartą įvyko apdovanojimai „T.Ė.T.Ė.“, kuriuose buvo įvertinti 2012-ųjų Lietuvos alternatyvinės muzikos nuopelnai. Kartu su diskinio pjūklo formos prizu, tėvas perėmė ir ankstesnio mamos sugyventinio, apdovanojimų „A-LT“ bėdas: kaip apjungti ir įvertinti margaspalvę pogrindžio kalvę? Keistokai atrodo, kai sportiniai vertinimo kriterijai taikomi visiškai subjektyvioje muzikos sferoje.
Kiekvienas krestelėjimas vardan įdomesnės kultūros Lietuvoje yra pagirtinas žygis. Tačiau tokia balta skraiste apsigaubusių netrūksta, tad rezultatas kartais šabloniškai virsta skambių antraščių ir laimingų žmonių nuotraukų rinkiniu. Šiame kontekste praėjusį penktadienį sostinėn atvilnijęs renginių ciklas “Norden Wave” turėtų būti kitoks. Kaip ir jame nuskambėjusi muzika.
Parov Stelar Band koncertas Vilniuje pasitiko užrašu “Sold Out”. Antrą kartą Lietuvoje koncertavę elektroninio svingo virtuozai iš Austrijos sausakimšame “Lofte” pristatė savo naująjį dvigubą albumą “The Princess”.
Žavus vaikinas šypsosi taip it jo šypsena būtų dėžutė, kurioje paslėptas daugelio metų liūdesio „lobis“; milžiniška, sunki našta. Filme labai daug tokių „sunkių“ Sveno šypsenų ir dar daugiau ne mažiau sunkios tiesos.