„Sūnau, tik būk atsargus gatvėse. Saugokis, kad kas neištrauktų piniginės“ arba „Labai skanus guliašas. Jie valgo daug paprikos ir daržovių visokių.“ ir, galop, mano mėgstamiausias mamos perspėjimas „Žiūrėk, tik neparvešk man kokios meguarės“.
Kiekvienas ANTITV reportažas – ne tik atspindys buvusio veiksmo, bet ir naujas gaivališkas kūrinys – garso, vaizdo ir teksto koliažas
„Sudie, mama, sudie, tėti, grįšiu rudenį“. Taip norėtųsi ištarti kiekvieną vasarą. Ar bent šią vasarą. Tik kaip tai padaryti? Kur pasiduoti? Ypač tą bjaurų birželio mėnesį, kai dar ne visiems baigėsi mokslai, naktimis palapinėje miegoti šalta (pasaka) ir nieko gero dar nevyksta (kita pasaka)? Tam jums – ši apžvalga.
Vienas svarbiausių pasaulinio masto kino įvykių šįmet nustebino ypač nuobodžia oficialios atrankos programa. Dauguma filmų neperžengė tradicinių konformizmo ribų, kartojosi religine tematika, neigiamai spinduliavo naiviu humanizmu.
Paskutinį gegužės savaitgalį viename Barselonos priemiesčio Sant Adria de Besos viešbučių buvo pastebimas sujudimas. Žmonės prašė tik kelių dalykų: lovos pamiegoti, dušo ir nežadinti jų iš ryto. Netoliese esančiame Forumo parke vyko 10-asis “Primavera Sound” festivalis.