Johnas Peel (1939 – 2004 m.)– manau, nesuklysiu šį fantastišką žmogų pavadindama melomanų autoritetu. Asmuo, atidaręs vartus tokiems žvėrims kaip RAMONES, THE CURE, THE SMITHS, PULP, T-REX, NAPALM DEATH, ORBITAL, PJ HARVEY ir daugeliui kitų. Pradėjęs legendines Peel Sessions, kuriose gyvai grojo daugybė grupių, prikausčiusių klausytojus savomis Whola Lotta Love, Love Will Tear Us Apart, We are young, we run green…ar, kaip SOPHISTICATED BOOM BOOM, mokiusių kurti išradingus pavadinimus.
„Kengūros sąsiuvinis“ – avangardinis teatras. Visiškai radikalus „gliūkas“ kovoje su tradicija. Kobo Abe visai kaip ir daugelis pluksnos revoliucionierių nagrinėja šiuolaikinį pasimetusį vienišą žmogų pats tokiu būdamas.
Ar pamenate apie “flasherius” primenantį kelio ženklą prie Kauko laiptų Kaune? O mergaitės su apsiaustu ir gėlėmis stencilą Kauno senamiestyje? Taip, tai Morfai darbas. Kas jis? Susipažinkite – konkretūs atsakymai jums.
Vakar lijo.Užvakar lijo. Ir anksčiau buvo šlapia. Sinoptikas Sakalauskas, primenantis fermerį iš Marijampolės, pasakė tvirtai: “Nebebus bobų vasaros”. Nebešvies saulė, nekandžios uodai, nešoksim openeiruose…Nebebus vasaros!
François Ozonas provokuoja savo filmų temomis, kurioms apibendrinti dažnai tiktų žodis seksualumas: ne vienu ir ne dviem atžvilgiais – nuo queer iki Freudo; nuo Catherine Deneuve ir Fanny Ardant bučinio iki mamytės, sapnuojančios seksą su sūnumi. Provokuoja Ozonas ir sinefilija – ne vienu savo filmu šis režisierius perdirba, interpretuoja kino klasiką, filmo žiūrėjimo procesą paversdamas žaidimu „atspėk, kur matei jos pirštines?!“ ir pan.